Olimpiadukižat ollah suuret rahvahienvälizet monilajizet sportukilbailut, kuduat pietäh kerran nelläs vuvves Rahvahienvälizen olimpiadukomitietan suojelukses.
Nygyaigazet olimpiadukižat perustutah antiekan aijan Olimpas Gretsies piettylöin Olimpiadukižoin perindöh. Olimpiadukižat oldih uskondokul’tan ozannu. Olimpua griekkalazet piettih pyhänny kohtannu. Nygyaigazet olimpiadukižat piettih enzimäzen kerran Afiinois vuonnu 1896. Vuvven 1924 algajen kižat on juattu kezä- da talviolimpiadukižoih da vuvvessah 1992 kezä- da talvikižat piettih samannu vuonnu. Ga sit vuvven 1994 algajen talvikižat pietäh kezäkižoin jälles kahten vuvven peräs. Vuozinnu 1912-1948 piettih olimpiakižoin yhtes sežo olimpiadukižoin taidekilbailuloi. Nygöi pietäh Paraolimpiadukižat niistiiristikanzoih niškoi.
Olimpiadukižoin simvolu on viizi kiinitetty olimpiadurengastu, kuduat merkitäh 5 muailman eländyozua olimpiaduliikehes. Ylärivin rengahien värit ollah: valpahansinine, mustu da ruskei. Alarivin rengahien värit ollah: keldaine da vihandu. Valpahansine rengas merkiččöy Jevrouppua, keldaine rengas – Aaziedu, mustu rengas – Afriekkua, vihandu rengas – Avstrualiedu, ruskei rengas – Ameriekkua. Olimpiadukižoil on omat embliemu da flagu. Embliemu on olimpiadurengahat.
Sendäh gu nygyaigazet olimpiadukižat jatketah antiekan olimpiadukižoin perindyö, enne kižoi sytytetäh olimpiadutuli Olimpian lehtimečas Grecies, kuduas se vietäh kižakohtale.
Oldih heitetty
Oldih heitetty
Vuozi | Kohtu | Mua | |
---|---|---|---|
1924 | I | Šamoni | Frantsii |
1928 | II | Sankt Morits | Šveitsarii |
1932 | III | Lake Placid | Amerikan Yhtysvallat |
1936 | IV | Garmiš-Partenkirhen | Natsi-Germuanii |
1940 | (V) | Sapporo → Sankt Morits → Garmiš-Partenkirhen | Japounii → Šveitsarii → Natsi-Germuanii |
1944 | (V) | Kortina d’Amprezzo | Itualii |
1948 | V | Sankt Morits | Šveitsarii |
1952 | VI | Oslo | Norviegii |
1956 | VII | Kortina d’Amprezzo | Itualii |
1960 | VIII | Skvo Velli | Amerikan Yhtysvallat |
1964 | IX | Insbruk | Avstrii |
1968 | X | Grenobl’ | Frantsii |
1972 | XI | Sapporo | Japounii |
1976 | XII | Insbruk | Avstrii |
1980 | XIII | Lake Placid | Amerikan Yhtysvallat |
1984 | XIV | Sarajevo | Jugoslavii |
1988 | XV | Kalgari | Kanuadu |
1992 | XVI | Al’bervil’ | Frantsii |
1994 | XVII | Lillehammer | Norviegii |
1998 | XVIII | Nagano | Japounii |
2002 | XIX | Salt Lake City | Amerikan Yhtysvallat |
2006 | XX | Torino | Itualii |
2010 | XXI | Vankuver | Kanuadu |
2014 | XXII | Soči | Ven'a |
2018 | XXIII | Pyeongchang | Korean tazavaldu |
2022 | XXIV | Pekin | Kitai |
This article uses material from the Wikipedia Karjalan article Olimpiadukižat, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Syväindö on käytös licenzien CC BY-SA 4.0 mugah, ei lienne toizin mainittu. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Karjalan (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.