Veiksmažodis: Kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną

Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu. Daugumoje kalbų veiksmažodžiai yra kaitomi ir turi laiką, veikslą, nuosaką, asmenį, giminę ar skaičių.

Lietuvių kalboje pagrindinės veiksmažodžio formos: bendratis (baigiasi priesaga -ti – eiti, bėgti, būti, nuskambėti), esamojo laiko trečiasis asmuo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo. Pvz.: vyti – veja – vijo.

Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis (bėgu, bėgi, bėga), skaičiais (bėgu, bėgame), laikais (bėgu, bėgau, bėgdavau, bėgsiu), nuosakomis (bėga, bėgtų, bėk).

Kaitymas asmenimis ir skaičiais

Dalyje kalbų veiksmažodžiai nėra kaitomi nei asmenimis, nei skaičiais. Vienintelė dažna išimtis – veiksmažodis būti (angl. to be, vok. sein, lot. esse). Tokiu labai ribotu kaitymu pasižymi analitinės ir izoliacinės kalbos. Turtingas kaitymas asmenimis ir skaičiais būdingas fleksinėms ir agliutinacinėms kalboms.

Lietuvių kalba

Lietuvių kalboje veiksmažodžiai kaitomi tiek asmenimis, tiek skaičiais (vienaskaita, daugiskaita, tarmėse vartojama dviskaita).

Yra trys asmenuotės. Jos skiriamos pagal vienaskaitos trečiojo asmens galūnę.

• Esamojo laiko veiksmažodžių asmenavimas:
  • Vienaskaita
    • Aš piešiu, sapnuoju
    • Tu pieši, sapnuoji
    • Jis, ji piešia, sapnuoja
  • Daugiskaita
    • Mes piešiame, sapnuojame
    • Jūs piešiate, sapnuojate
    • Jie, jos piešia, sapnuoja
• Būtojo kartinio laiko veiksmažodžių asmenavimas
  • Vienaskaita
    • Aš svajojau, žaidžiau
    • Tu svajojai, žaidei
  • Daugiskaita
    • Mes svajojome, žaidėme
    • Jūs svajojote, žaidėte
    • Jie, jos svajojo, žaidė
• Būtojo dažninio laiko veiksmažodžių asmenavimas
  • Vienaskaita
    • Aš megzdavau, regzdavau
    • Tu megzdavai, regzdavai
    • Jis, ji megzdavo, regzdavo
  • Daugiskaita
    • Mes megzdavome, regzdavome
    • Jūs megzdavote, regzdavote
    • Jie, jos megzdavo, regzdavo
• Būsimojo laiko veiksmažodžių asmenavimas
  • Vienaskaita
    • Aš zirsiu, grėbsiu
    • Tu zirsi, grėbsi
    • Jis, ji zirs, grėbs
  • Daugiskaita
    • Mes zirsime, grėbsime
    • Jūs zirsite, grėbsite
    • Jie, jos zirs, grėbs

• Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos:
  • Bendratis (eiti, rašyti)
  • Siekinys (eisiu valgytų; vartojama tarmėse)
  • Dalyvis (einąs, einanti, ėjęs, ėjusi)
  • Pusdalyvis (eidamas, eidama)
  • Padalyvis (einant, ėjus)
  • Reikiamybės dalyvis (rašytinas, rašytina)
  • Būdinys (eite, eitinai)

Anglų kalba

Anglų kalboje veiksmažodžiai nėra nei asmenuojami, nei kaitomi skaičiumi, tačiau egzistuoja kelios išimtys:

• veiksmažodis būti, to be;
• vienaskaitos, esamojo paprastojo laiko trečiasis asmuo.

Veiksmažodžio to be (būti) asmenavimas esamajame laike:

Kita išimtis (esamojo paprastojo laiko) sako, kad esamajame paprastajame laike vienaskaitos trečiajame asmenyje pridedama galūnė -s arba -es: I do; you do; he, she, it does….

Vokiečių kalba

Veiksmažodžiai vokiečių kalboje yra kaitomi ir asmenimis, ir skaičiais.

Veiksmažodžio sein (būti) asmenavimas esamajame laike:

Dauguma kitų veiksmažodžių asmenuojami pagal galūnes.

Veiksmažodžio lieben (mylėti) asmenavimas esamajame laike:

Kaitymas laikais

Beveik visose kalbose veiksmažodžiai yra kaitomi laikais. Laikų skaičius yra įvairus: nuo 2 iki 12 ar daugiau.

Lietuvių kalba

Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai: esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai: esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.

• Be bendraties, esamasis ir būtasis kartinis laikai – pagrindinės veiksmažodžio formos (eiti – eina – ėjo). Šių laikų kamienus reikia išmokti mintinai, nes jie skiriasi nuo bendraties formos.
• Būtasis dažninis ir būsimasis laikai – daromi iš veiksmažodžio bendraties:
  • Būtasis dažninis – iš bendraties, nuėmus -ti, pridėjus priesagą -dav- ir asmens galūnę (eiti – eidavo, pirkti – pirkdavo).
  • Būsimasis laikas – taip pat padaromas iš bendraties. Nuo bendraties nuimama priesaga -ti, pridedama būsimojo laiko priesaga -s- ir esamojo laiko asmens galūnė (ei-ti – ei-s-iu; turė-ti – turė-s-iu).

• Atliktiniai laikai sudaromi iš atitinkamos veiksmažodžio būti asmenuojamosios formos, pridedant pagrindinio veiksmažodžio dalyvio formą, pvz., veikiamoji rūšis: esu nešęs, buvau nešęs, būdavau nešęs, būsiu nešęs; neveikiamoji rūšis: esu nešamas/neštas, buvau nešamas/neštas, būdavau nešamas/neštas, būsiu nešamas/neštas.
• Pradėtiniai laikai sudaromi iš atitinkamos veiksmažodžio būti asmenuojamosios formos, pridedant pagrindinio veiksmažodžio veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio formą, papildytą priešdėliu be-: buvau beateinąs, būdavau beateinąs, būsiu beateinąs. Esamasis pradėtinis laikas sudaromas praleidžiant veiksmažodžio būti numanomą esamojo laiko asmenuojamąją formą: matau, jis keliu beateinąs.

Anglų kalba

Anglų kalbos laikai skirstomi į tris aspektus: simple, continuous ir perfect. Kiekvienas aspektas turi tris laikus: present, past ir future. Jie, įvairiai maišydamiesi, sukuria dvylika laikų:

• Simple:
  • Present (I am, you work, he goes)
  • Past (I was, you worked, he went)
  • Future (I’ll be, you’ll work, he’ll go)
• Continuous:
  • Present (I am doing, you are working, he is going)
  • Past (I was doing, you were working, he was going)
  • Future (I’ll be doing, you’ll be working, he’ll be going)
• Perfect:
  • Present (I’ve been, you’ve worked, he’s gone)
  • Past (I’d been, you’d worked, he’d gone)
  • Future (I’ll have been, you’ll have worked, he’ll have gone)
• Perfect Continuous:
  • Present (I’ve been doing, you’ve been working, he’s been going)
  • Past (I’d been doing, you’d been working, he’d been going)
  • Future (I’ll have been doing, you’ll have been working, he’ll have been going)

Lietuvių kalboje veiksmažodis turi bent keturias nuosakas:

• Tiesioginė (skaito, skaitė, skaitys, skaitydavo, yra skaitęs, buvo beskaitąs) – nusako iš tikrųjų vykstantį veiksmą
• Netiesioginė (atpasakojamoji) (sako, jis skaitąs; sako, jis skaitęs; sako, jis skaitydavęs; sako, jis skaitysiąs) – rodo netiesiogiai patirtą arba abejojamą veiksmą
• Tariamoji (skaitytų, rašyčiau, darytų, megztų, būtų išėjęs, būtų beskaitąs) – reiškiančią galimą veiksmą, kuris vyktų, jei būtų tam tikra sąlyga
• Liepiamoji (eik, daryk, nešk, bėk, būk išėjęs, būk bedirbąs) – reiškiančią liepimą, raginimą

Kartais išskiriama geidžiamoji nuosaka – netiesioginis liepimas, pageidavimas trečiajam asmeniui: teeinie, teskaitai, temylie (arba temyly).

Latvių kalboje dar vartojama reikiamybės nuosaka: Brālim jāsēj rudzi 'broliui reikia sėti rugius'. Indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojami konjunktyvas ir optatyvas.

• Asmenuojamosios formos
• Bendratis
• Siekinys
• Dalyvis
• Pusdalyvis
• Reikiamybės dalyvis
• Padalyvis
• Būdinys

Sangrąžiniai veiksmažodžiai dažniausiai nusako tokį veiksmą, kuris taikomas sau pačiam (šukuojasi, prausiasi, nešasi, perkasi) bei tarpusavio veiksmą (stumdosi, varžosi, rungiasi). Jie turi sangrąžos dalelytę -si (-s). Pvz.: prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia.

Priešdėliniai veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę turi po priešdėlio (pasirašyti, atsiimti). Nepriešdėliniai – žodžio gale (juokiasi, pešasi, kelsis).

1. Veiksmažodžiai gali būti asmeniniai (žymi asmens ar daikto veiksmą, būseną: kalba, tyli…) arba beasmeniai (nežymi jokio asmens veiksmo ir turi tik III asmens formą: švinta, rūpi).

2. Veiksmažodžiai gali būti paprastieji (ruošia, neša') ir sangrąžiniai (ruošiasi, nešasi).

Pagal tai, ar veiksmas priklauso nuo veikėjo valios, veikėjas yra aktyvus ar pasyvus, visus veiksmažodžius galima skirti į dvi dideles grupes:

• Aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai

1. Reiškia veiksmą, orientuotą į išorinį pasaulį – juo kuriama, naikinama, kas nors pertvarkoma. Pvz.: Kasdienybe, tu panaši į malūną: sunkūs tavo girnų akmenys mala ir sumala gražiausias svajones. 2. Reiškia paties veikėjo veiksmą pasaulyje. Pvz: Bėgo taku vilkai.

• Būsenos veiksmažodžiai

1. Rodo kitimą, kryptingą būseną. Pvz: Augti, tukti, bėgti 2. Rodo nekintamą būseną. Pvz: būti, blizgėti

Labiausiai veiksmažodį kaip kalbos dalį apibrėžia dvi kamienui būdingos kategorijos – galėjimas-negalėjimas valdyti galininką (tranzityvumas) ir veiksmo trukmės-baigtumo priešprieša (veikslas).

• Tranzityvumas – veiksmažodžio galėjimas reikšti tiesiogiai į galininku be prielinksnio reiškiamą objektą nukreiptą veiksmą. Pvz.: Ūkininkas

aria žemę. Mokinys skaito knygą.

• Veikslas – veiksmažodžių savybė, kylanti iš veiksmo atlikimo būdo trukmės baigtumo atžvilgiu. Yra skiriamos dvi veikslo kategorijos:
  • Įvykio veikslas – veiksmažodžiai, žymintys baigtą, galinę ribą ar rezultatą pasiekusį veiksmą. Pvz: Perskaičiau knygą. Baigėsi žiema.
  • Eigos veikslas – veiksmažodžiai, žymintys trunkantį veiksmą. Pvz.: Skaitau knygą. Laukiu pranešimo.

• Karoliniškių gimnazijos mokytojo Algimanto Urbanavičiaus svetainė Archyvuota kopija 2009-06-21 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvių kalbos kultūra. Kompiuterinė mokymo priemonė 9-12 klasėms
• Lietuvių kalbos vadovėlis IX–XI klasei. Kaunas, 1976