Priklausomos teritorijos Puerto Rikas
Ispanų kalba español · castellano | |
Kalbama | Meksikoje, Ispanijoje, Argentinoje, Kolumbijoje ir dar 41 šalyje |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 493 mln. (2021) |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 3 |
Kilmė | Indoeuropiečių Italikų ir romanų Iberijos romanų ispanų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | 20 valstybių Argentina Bolivija Čilė Dominikos Respublika Ekvadoras Gvatemala Hondūras Ispanija Kolumbija Kosta Rika Kuba Meksika Nikaragva Panama Paragvajus Peru Pusiaujo Gvinėja Salvadoras Urugvajus Venesuela Tautinių mažumų kalba Antroji arba pasirenkama Tarptautinės organizacijos Afrikos Sąjunga Europos Sąjunga Jungtinės Tautos |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | es |
ISO 639-2 | spa |
ISO 639-3 | spa |
Geografinis paplitimas | |
Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Šiuo metu maždaug 450 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąja (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba. Ispanų kalba laisvai kalba apie 420 mln. žmonių, todėl laikoma, kad ši kalba pagal paplitimą yra ketvirtoji pasaulio kalba (po kinų, anglų ir hindi).
Patys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne español ([espaˈɲol]), o castellano' ([kasteˈjano], Pietų Amerikoje – [kasteˈʒano]). Taip yra todėl, kad šiuolaikinė literatūrinė ispanų kalba kilusi iš Kastilijos regiono (panašiai kaip lietuvių literatūrinės kalbos šaknys glūdi Suvalkijoje). Pats terminas „ispanų kalba“ yra naujesnis, atsiradęs XVI amžiuje.
Ispanijoje terminas español kartais vartojamas norint supriešinti Ispanijoje vartojamą kalbą su kitų šalių, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, tarmėmis. Šiuo požiūrių español yra „ne Ispanijos ispanų kalba“, o castellano – „Ispanijos ispanų kalba“. Tačiau šie skirtumai yra palyginti nedideli, ir visų tarmių atstovai gali nesunkiai susikalbėti.
Kai kurių lingvistų nuomone, terminas español taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o castellano apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o Vokietijoje vokiškai.
Trečiojo požiūrio gynėjai daugiau kreipia dėmesį į istoriją ir nurodo, kad kastilų dialekto įtaka paaiškinama politine Kastilijos karalystės įtaka likusioms dabartinės Ispanijos teritorijoms. Jų siūloma analogija yra Jungtinė Karalystė, kurioje valstybinė kalba yra anglų, tokia tapusi dėl Anglijos politinės (kartu ir lingvistinės) įtakos likusioms dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoms.
Ispanų kalba yra oficiali valstybinė kalba šiose šalyse (nurodant vartotojų skaičių):
Abėcėlės tvarka | Pagal vartotojų skaičių |
---|---|
|
|
Belize ispanų kalba nėra valstybinė, tačiau gimtąja kalba ją laiko maždaug 50 % šalies gyventojų, o antrąja kalba – 20 %. Taigi iš tiesų Belize ispanų kalba yra labiau paplitusi negu valstybinė anglų kalba.
Jungtinėse Amerikos valstijose ispaniškai kalba apie 41 mln. šalies gyventojų, o Puerto Rike ir Naujojoje Meksikoje ji turi valstybinės kalbos statusą. Teksase ispanų kalba de facto yra antroji valstybinė kalba. Milijonai ispanakalbių gyvena Floridoje, Kalifornijoje, Niujorke. Brazilijoje, kurios valstybinė kalba yra portugalų, ispanų kalba vertinama kaip Pietų Amerikos tarptautinė kalba, todėl ji visuotinai dėstoma mokyklose.
Filipinuose ispanų kalba turėjo valstybinės kalbos statusą iki 1973 m., bet jos vartojimas šioje šalyje sparčiai traukiasi.
Ispanų kalba taip pat yra viena iš oficialiųjų kalbų Europos Sąjungoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje.
Ispanų kalbos dialektų skirtumų yra daug, bet jie nėra taip nutolę vienas nuo kito, kad labai trukdytų bendrauti. Apytikslis dialektų sąrašas:
Kreolų kalbos
Ispanų kalbos raštas yra fonetinis, tačiau Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje tartis šiek tiek skiriasi. Ispanų kalbos raidės tariamos taip:
Taikoma labai nesudėtinga kirčiavimo sistema, kurią sudaro 3 taisyklės:
Galūnė ia sudaro vieną skiemenį (resistencia), ía du skiemenis (sangría).
Ispanų kalba išsivystė iš šnekamosios lotynų kalbos (taip pat kaip ir prancūzų, portugalų, rumunų), patyrė kitų kalbų poveikį. Iš preromaninių kalbų (baskų, iberų, keltų) perėmė daug toponimų bei šiek tiek kitos leksikos, pavyzdžiui, cama „lova“, gordo „storas“, izquierda „kairė“, tam tikrą poveikį darė ir kitos Iberijos pusiasalyje gyvenusios tautos, pavyzdžiui, vizigotai (priesaga –engo). Musulmonų invazija atnešė nemažai arabizmų, manoma, kad arabų kalba turėjo įtakos abilūpinio „v“ atsiradimui (tariama labai panašiai kaip lietuviška „b“) bei atnešė priesagą „-í“ (ceutí, israelí).
XVI amžiuje ispanų kalba perėmė daug itališkos leksikos iš meno, kultūros srities. Tuo pačiu metu, atradus Ameriką, į ispanų kalbą pateko daug terminų, apibūdinančių naujas, iki tol nepatirtas realijas, pavyzdžiui, augalų, gamtos reiškinių pavadinimai: patata „bulvė“, cacique „indėnų genties vadas“, huracán „uraganas“, tabaco „tabakas“, cacao „kakava“.
XVII–XVIII amžiuje ispanų kalbą praturtino prancūziškos kilmės leksika, susijusi su naujomis madomis, maistu ir pan.: puré, menú, restorán.
XX amžiuje ispanų kalba, kaip ir daugelis kitų kalbų, dėl moderniųjų technologijų perėmimo patiria didelę anglų kalbos įtaką: fútbol, e-mail, internet. Šiai įtakai labiau pasiduoda Lotynų Amerikos dialektai, pavyzdžiui, kompiuterio pelė Ispanijoje vadinama ratón „pelė“, o Meksikoje mouse, Ispanijoje kompiuteris vadinamas ordenador, o Lotynų Amerikoje computadora.
Lietuviškai | Ispaniškai | Tarimas |
---|---|---|
ispanų kalba | español | [espaˈɲol] |
ispanų kalba (kastilų) | castellano | [kasteˈjano] |
lietuvių kalba | lituano | [liˈt̪wano] |
taip | sí | [si] |
ne | no | [no] |
labas | hola | [ˈola] |
Labas rytas! Laba diena! (iki 12 val.) | ¡Buenos días! | [ˈbwenos ˈdijas] |
Laba diena! Labas vakaras! (po 12 val.) | ¡Buenas tardes! | [ˈbwenas ˈtaɾðes] |
Labanakt! | ¡Buenas noches! | [ˈbwenas ˈnot͡ʃes] |
Sveiki atvykę! | ¡Bienvenidos! | [bjembeˈnidos] |
malonu susipažinti | Mucho gusto | [ˈmut͡ʃo ˈɣusto] |
kaip gyvuojate? | ¿Cómo está? | [ˈkomo esˈta] |
sudie | adiós | [aðˈjos] |
iki pasimatymo | hasta la vista | [ˈasta la ˈβista] |
prašau | por favor | [poɾ faˈβoɾ] |
ačiū | gracias | [ˈɡɾaθjas] |
atsiprašau | perdón | [peɾˈðon] |
kodėl? | ¿Por qué? | [poɾ ke] |
kas? (apie žmogų) | ¿Quién? | [kjen] |
kas? (apie daiktus) | ¿Qué? | [ke] |
kada? | ¿Cuándo? | [ˈkwando] |
kur? | ¿Dónde? | [ˈdonde] |
kaip? | ¿Cómo? | [ˈkomo] |
kiek? | ¿Cuánto? | [ˈkwanto] |
nesuprantu | No entiendo | [no enˈtjendo] |
padėkite! | ¡Ayúdame! | [aˈjuðame] |
(Jūs) kalbate lietuviškai? | ¿Habla (usted) lituano? | [ˈaβla (usˈteð) liˈtwano] |
į sveikatą! | ¡Salud! | [saˈluð] |
vienas | uno, un | [ˈuno], [un] |
du | dos | [dos] |
trys | tres | [tɾes] |
keturi | cuatro | [ˈkwatɾo] |
penki | cinco | [ˈθinko] |
šeši | seis | [sejs] |
septyni | siete | [ˈsjete] |
aštuoni | ocho | [ˈot͡ʃo] |
devyni | nueve | [ˈnweβe] |
dešimt | diez | [djeθ] |
šimtas | ciento, cien | [ˈθjento], [θjen] |
tūkstantis | mil | [mil] |
1 Tarimas atitinka Kastilijos dialektą |
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Ispanų kalba, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.