Budapeštas

Budapeštas yra svarbiausias Vengrijos politinis, komercinis, kultūrinis, pramoninis ir transporto centras ir laikomas svarbiu miestu Centrinėje Europoje. 2007 m. mieste oficialiai gyveno 1 696 128 gyventojų, o aglomeracijoje – 2 451 418 gyventojų. Budapešto plotas yra 525,16 kvadratinių kilometrų. Budapeštas tapo vieninteliu miestu, esančiu abipus Dunojaus po Budos, Obudos ir Pešto sujungimo į vieną miestą 1873 m. lapkričio 17 d.

Budapeštas veng. Budapest
Budapeštas žvelgiant nuo Gelerto kalno
Budapeštas 47°28′0″ š. pl. 19°03′0″ r. ilg. / 47.46667°š. pl. 19.05000°r. ilg. / 47.46667; 19.05000 (Budapeštas)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Vengrija
Meras	Gergely Karácsony (Párbeszéd)
Gyventojų (2017)	1 752 286
Plotas	525,16 km²
Tankumas (2017)	3 337 žm./km²
Vikiteka	Budapeštas
Kirčiavimas	Budapèštas

Išvystyta mašinų (prietaisų, elektros, transporto, žemės ūkio), tekstilės, chemijos, vaistų, gumos, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Budapešte yra metropolitenas, universitetas, Vengrijos mokslų akademija, Muzikos akademija. Turistus traukia Vaizduojamojo meno muziejus, Vengrijos nacionalinė galerija, liaudies meno ir etnografijos muziejus, Rytų Azijos menų muziejus. Daug teatrų (operos, dramos, operetės ir kt.).

Mieste yra išlikusių romėniško Akvinko miesto liekanų (I–IV a.), XIII–XVII a. tvirtovės, Karališkieji rūmai (XIII–XVIII a.), Nacionalinis muziejus (XIX a.), parlamentas (1884–1904 m.).

 

Budapešto vietovė iš pradžių buvo apgyvendinta keltų prieš 1 m. e. m. Romėnų laikais miestas vadinosi Akvinku (lot. Aquincum) ir 106 m. tapo svarbiausiu miestu Panonijoje. Iš pradžių tai buvo karinė gyvenvietė, aplink kurią išaugo miestas. Senasis romėnų miestas yra Obudos rajone. Romėnai statė amfiteatrus, pirtis ir namus su šildomomis grindimis. Akvinkas yra geriausiai išlikusi romėnų gyvenvietė Vengrijoje.

Bulgarijos caras Simeonas po Pietinio Bugo mūšio išvijo Arpado vadovaujamus vengrus iš Pietų Ukrainos. Šie atvyko į Panonijos lygumą ir IX a. išvijo bulgarus, kurie buvo pirmieji Budos ir Pešto gyventojai. Arpado rezidencija buvo lygumoje netoli Budapešto. Totorių invazija XIII a. parodė, kad sunku ginti lygumą, tad Bela IV liepė pastatyti naują rezidenciją ant Budos kalvų, o miestą apjuosti gynybine siena. 1361 m. Buda tapo Vengrijos karalystės sostine.

Budos vaidmuo išaugo valdant karaliui Motiejui Korvinui (Matthias Corvinus). Italų renesansas smarkiai paveikė miestą. Jo biblioteka (Bibliotheca Corviniana) turėjo daugiausiai istorinių kronikų, filosofijos ir mokslo traktatų XV a. Europoje ir dydžiu nusileido tik Vatikano bibliotekai. Pėče įkūrus universitetą 1367 m., antrasis Vengrijos universitetas buvo įkurtas Obudoje buvo įkurtas 1395 m. Pirma vengriška knyga buvo išspausdinta 1473 m. Budoje. Šiame mieste gyveno 5000 žmonių 1500 m.

Turkai užėmė Budą 1526 ir 1529 m., o nuo 1541 m. prasidėjo nuolatinė jų okupacija. Turkų valdymas truko ilgiau nei 150 metų. Jie miesto teritorijoje pastatė daug pirčių. Kai kurios iš tų pirčių iki šiol naudojamos. 1547 m. Budoje buvo tik 1000 krikščionių, o 1647 m. - 70. Neokupuota vakarinė Vengrija atiteko Habsgurgų monarchijai.

Ilgą laiką Budapešto vietoje buvo trys atskiri miestai – Peštas, Buda ir Obuda (žinoma nuo 1148 m.). Buda iki 1686 m. priklausė Osmanų imperijai, nuo XVIII a. pradžios – Habsburgams. Nuo 1867 m. Buda – vėl Vengrijos karalystės sostinė. 1872 m. dešiniajame krante buvę Buda ir Obuda, o kairiajame – Peštas buvo sujungti į vieną miestą – Budapeštą. 1896 m. čia vyko Pasaulinė paroda.

1944 m. kovo mėnesį miestą okupavo nacistinė Vokietija, 1945 m. vasario 13 d. įžengė Raudonoji armija. 1956 m. Budapešte nuožmiai buvo nuslopintas antikomunistinis sukilimas.

1994 m. pasirašytas Budapešto memorandumas, suteikęs saugumo garantijas posovietinėms šalims, atsisakiusioms paveldėtų SSRS branduolinių ginklų.

 

Tai oficialūs Budapešto miestai partneriai:

Futbolas

• Budapešto internetinė svetainė Archyvuota kopija 2005-07-28 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
• Budapešto istorijos datos
• Budapešto maršrutinio viešojo transporto schema Archyvuota kopija 2015-09-04 iš Wayback Machine projekto. (hu)