Paieškos rezultatai
Šiame vikiprojekte sukurti puslapį „Lietuvos+upės“. Žemiau peržiūrėkite peržiūrėkite paieškos rezultatus.
suskaičiuotas labai tiksliai – 4418. Upių, ilgesnių nei 10 km yra 816 (3 proc.), o ilgesnių nei 100 km – 17. Lietuvos upės susidarė tirpstant ledynui paskutiniojo... |
įteka į Nemuną (81 km nuo Nemuno žiočių). Upės nuolydis 0,8 m/km. Debitas ties Pajūriu siekia 11,5 m³/s. Jūros upės vagos plotis siekia 15 – 20 m, gylis –... |
upę maitina paviršiaus bei požemio vanduo (krituliai, šaltiniai, ledynai ir smulkesnės upės bei upokšniai), atitekantis iš upės baseino. Dauguma upių... |
Neris (peradresavimas iš Neris (upė)) ilgį Lietuvos upė; Nemuno dešinysis, didžiausias intakas. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Visos upės ilgis... |
Upytės apskritis (Upytės pavietas) buvo vidurio Lietuvoje, Nevėžio ir Mūšos upynuose. 1565-1566 metais Lietuvoje vyko administracinė ir teismo reforma... |
tvenkinys (66 ha), o žemupyje greta Upės įrengtas Paupio žuvininkystės tvenkinių kompleksas. Gyvenvietės prie Upės: Gyliai, Ardiškiai, Galkaičiai, Sujainiai... |
nuotėkis 6930 km³ (17% pasaulio upių nuotėkio). Vidutinis upės debitas ties žiotimis 220 000 m³/s, didžiausias – 350 000 m³/s. Upės vagos plotis ties Maranjono... |
bevardžio Sidros upės intako versmių, toliau tuo intaku iki jo santakos su Sidros upe, tolumo apie varstą nuo Siderkos kaimo. Nuo ten Sidros upės tėkme tarp... |
Kovalenkovienė. Lietuvos upės: Hidrografija ir nuotėkis. Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001, 505 psl.. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis... |
jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Lietuvos–Baltarusijos ir Lietuvos–Rusijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje... |
Šešupė (kategorija Lietuvos upės) Szeszupa, rus. Шешупе) – upė, tekanti Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities teritorija; kairysis Nemuno intakas. Upės ištakos yra Šešupėlės... |
kitur), pietryčių Latvijoje, daugiausia tarp Latvijos–Lietuvos valstybinės sienos bei Dauguvos upės, ir šiaurės rytų Lenkijoje – aplink Punską ir Seinus... |
upę Bebras sujungtas su Augustavo kanalu, o per jį – su Nemunu. Dešinieji upės intakai sudaro 75,5% viso upės baseino ploto, kairieji – 24,5%. Upės pelkynai... |
Upytės žemė – baltų žemė vidurio Lietuvoje. Centras – Upytė. Apėmė teritoriją abipus Nevėžio vidurupio ir aukštupio dešinėje pusėje, rytuose ribojosi... |
Stovi medinė Upytės Šv. Karolio Baromiejaus bažnyčia (pastatyta 1878 m.), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, yra Upytės Antano Belazaro... |
APHA. Prie upės (daugiausia aukštupyje ir vidurupyje) įsteigta nacionalinių parkų ir indėnų teritorijų. Didžiausi miestai prie Paragvajaus upės: Kaseresas... |
Kongas (pranc. Congo) – didžiausia upė Centrinėje Afrikoje, antra upė pagal ilgį (4700 km) Afrikoje po Nilo. Kongo upės pavadinimas taip pat duoda pavadinimą... |
Lauryno upės slėnys susidaręs tektoninėje įduboje. Tarp Preskoto ir Monrealio upės vaga slenkstėta; slenksčiams aplenkti įrengta kanalų. Didžiausi upės intakai:... |
Narevas (peradresavimas iš Narevas (upė)) užšalusi nuo gruodžio iki kovo. Bebro upe ir Augustavo kanalu sujungtas su Nemunu. Pre upės įsikūręs Lomžos miestas. Dėl upės žiočių ilgą laiką vyksta diskusijos:... |
upės) – Lietuvoje tokių 870 vandenskyrinius (upės neįteka, tik išteka) – Lietuvoje tokių 300 nenutekamuosius (upės įteka, bet neišteka) – Lietuvoje tokių... |