Paieškos rezultatai
Šiame "vikyje" yra puslapis pavadinimu „Epika“. Taip pat žiūrėkite kitus rastus paieškos rezultatus.
kritikoje epikos sąvoka iškilo XIX a. pradžioje, išleidus K. Donelaičio „Metus“ (1818 m.). Lietuvių nacionalinio judėjimo laikotarpiu eiliuota epika buvo svarbiausia... |
Epikantas – viršutinio voko odos klostė kampe nuo nosies iki vidinės antakio dalies, dengianti akies vidinį kamputį. Epikantas būdingas Rytų ir Pietryčių... |
literatūros rūšis. Tai epika, lyrika ir drama. Šios rūšys viena nuo kitos skiriasi kalbinės raiškos, žmogaus vaizdavimo pobūdžiu. Epikoje vyrauja pasakojimas... |
chirurgijos operacija, kurios metu pašalinamas epikantas. Epikanto šalinimas yra gan sudėtinga operacija, kadangi epikanto klostės dengia ašarų kanalėlius, pro... |
„LRT Plius“, „LRT Lituanica“) ir dviejų internetinių portalų (LRT.lt, LRT Epika). Tiesioginės transliacijos ir įrašai rodomi internetu (portale ir „Youtube“... |
mongolidų bruožas. Viršutinio voko raukšlė ryški. Kai kuriose grupėse epikantą turi 90-95 % atstovų, nors Pietų Azijoje jis pasitaiko retai. Akių išoriniai... |
(lotynų, legenda, „tai, kas skaitytina“) – ir folkloro, ir literatūros (epikos) žanras. Legendos turinys apibendrina esmingus, lemtingus reiškinius. Viduramžiais... |
veikėjo, bet turi lyrinį subjektą. Tekstas yra eiliuotas, priešingai nei epikos kūriniai. Lyrika artima muzikai – kūriniuose kartojasi tam tikra skiemenų... |
pasakojamasis kūrinys apie legendinių ar istorinių laikų žygius, priklausantis epikos rūšiai. Epas iš principo yra praeities laikų žanras. Epas gali būti mitologinis... |
pavidalai – realistinės prigimties apsakymo bruožai tipiškiausi lietuvių mažajai epikai (Marius Katiliškis, Kazys Barėnas, Algirdas Pocius, Romualdas Kašauskas... |
„kūrinys“, „veikalas“) – viena iš literatūros formų (šalia lyrikos ir epikos), kurioje įvykiai perduodami per veikėjų dialogus. Nuo seniausių laikų folklorine... |
bet siauresni negu europidų. Nosis stambi, kartais iškila nugarėle. Epikantas retas, bet tarp vaikų pasitaiko gana dažnai. Vaikui augant ir aukštėjant... |
oda – tamsesnė nei Tolimųjų Rytų mažosios rasės atstovų. akys – tamsios epikantą turi nuo 20 iki 50 % atstovų plaukai: labai tamsūs, tiesūs, kieti, bet... |
gelsvų atspalvių akys – tamsios, stambios. antakių lankai vidutiniai epikantas būna retai plaukai: tamsūs, banguoti ar tiesūs tretinis kūno plaukuotumas... |
būdinga: oda – tamsesnė negu Šiaurės Azijos mažosios rasės akys – tamsios epikantą turi nuo 30 iki 50 % atstovų plaukai: tamsūs, tiesūs, kieti tretinis kūno... |
mažosios rasės atstovams būdinga: oda – tamsoka. akys – šviesiai rudos. epikantas labai retas ar jo visai nėra plaukai: tamsūs, banguoti, kieti tretinis... |
negrų mažosios rasės. Gerai išvystyta viršutinio voko klostė. Pasitaiko epikantas. plaukai: tamsūs, spirališkai besisukantys, augantys riboto ilgio tretinis... |
tamsių atspalvių, yra nedidelis procentas šviesių akių 10-20 % atstovų turi epikantą. plaukai: tamsūs ar tamsiai rusvi tiesūs ar plačiai banguoti, dažnai minkšti... |
atspalvių akis. Šviesios akys labai retos. nedidelis kiekis atstovų turi epikantą. plaukai: paprastai tamsūs, tiesūs ar plačiai banguoti, minkšti tretinis... |
gyventojų. Šio mažosios rasės atstovams būdinga: oda – tamsi akys – tamsios epikantą turi nuo 70 iki 95 % atstovų plaukai: labai tamsūs, tiesūs, kieti tretinis... |