Pavelas Čerenkovas

liepos 28 d. Novaja Čigla, Voronežo sritis – 1990 m. sausio 6 d. Maskvoje) – rusų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas.

1928 m. baigė Voronežo universitetą. 1930–1935 m. dirbo TSRS mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute, nuo 1936 m. – Fizikos institute. Nuo 1948 m. Maskvos energetikos instituto, nuo 1951 m. Maskvos inžinerinio fizikos instituto profesorius.

Nuo 1970 m. TSRS mokslų akademijos narys.

Tirdamas urano druskų tirpalų liuminescenciją, sukeltą gama spindulių, 1934 m. atrado savitą švytėjimą, kuris pavadintas jo vardu – Čerenkovo spinduliavimas. Iškėlė elektringųjų dalelių skaitiklių idėją, šie skaitikliai vėliau buvo plačiai naudojami eksperimentinėje branduolio fizikoje. Kūrė pirmuosius TSRS elektronų greitintuvus – sinchrotronus. Tyrė lengvųjų branduolių skaldymą didelės energijos gama kvantais.

1946 ir 1951 m. – Stalino premija, 1977 m. TSRS valstybinė premija, 1984 m. Socialistinio darbo didvyris.

1958 m. jo veikla kartu su Ilja Franku ir Igoriu Tammu už Čerenkovo-Vavilovo efekto atradimą ir paaiškinimą įvertinta Nobelio fizikos premija.

• Enciklopedija Кругосвет