Astana

Астана,, 2019–2022 m. Nur Sultanas, Нұр-Сұлтан, 1992–1998 m. Akmola, Ақмола, 1961–1992 m. Celinogradas, Целиноград) – Kazachstano sostinė. Tai antrasis pagal dydį Kazachstano miestas po Almatos. Sostinė įsikūrusi šalies šiaurėje, abipus Išimo upės. Administraciškai miestas suskirstytas į keturis rajonus.

Astana Астана
Miesto centras
Astana 51°10′00″ š. pl. 71°26′00″ r. ilg. / 51.16667°š. pl. 71.43333°r. ilg. / 51.16667; 71.43333 (Astana)
Laiko juosta: (UTC+6)
Valstybė	Kazachstanas
Regionas	Astanos sritis
Įkūrimo data	1830 m.
Meras	Altajus Kolginovas
Gyventojų (2020)	1 136 008
Plotas	841 km²
Tankumas (2020)	1 351 žm./km²
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Astana
Kirčiavimas	Astanà

Astanoje yra įsikūrusi Eurazijos Ekonominės Sąjungos būstinė, veikia tarptautinis oro uostas.

Miesto plotas – 797,33 km² (po to, kai 2017 m. vasario 7 d. prie miesto buvo prijungta 87,19 km² Akmolos srities teritorija be gyvenviečių).

Miestas išsidėstęs stepinėje lygumoje, ant Išimo upės krantų. Upės miestas dalinamas į dvi dalis – kairįjį ir dešinįjį krantą. Be Išimo mieste teka jo nedideli intakai Sarybulakas ir Akbulakas. 25-30 km aplink miestą yra daugybė gėlųjų ir sūriųjų ežerų.

Miesto klimatas ryškiai kontinentinis. Vasara karšta ir sausa, žiema ilga ir šalta. Vidutinė metinė temperatūra yra 3,1 °C. Per metus iškrenta 300 mm kritulių. Vidutinė vasaros temperatūra yra apie 20 °C, o žiemos −15 °C, tačiau neretai vasarą temperatūra gali pakilti virš 40 °C, o žiemą spustelėti iki −50 °C šaltis, nes žiemą miestą gali pasiekti Sibiro šalčiai, o vasarą – karštos Vidurinės Azijos oro masės. Dėl nelabai palankių žmonėms klimato sąlygų viduryje neretai sausos ir vėjuotos stepės mieste vykdomas didelio masto projektas apsodinti miestą žaliąja juosta – medžiais ir kitais sodiniais.

Astana yra supama Akmolinsko srities ir ribojasi su trimis šios srities rajonais (Celinogrado, Šortando ir Aršalo). Dėl miesto teritorijos plėtimo Akmolos srities Celinogrado rajonas miesto buvo padalintas į du fragmentus.

2018 m. kovo 16 d. iš dalies Almatos ir Saryarko rajonų buvo sukurtas ketvirtasis Baikonūro rajonas.

Miestas įkurtas 1824 m. kaip tvirtovė Akmolinskas. 1832 m. gavo miesto teises. Tapo kazachų stepių prekybiniu centru ir karavanų, einančių iš Taškento ir Bucharos į europinę Rusijos imperijos dalį, susirinkimų vieta. Nuo 1868 m. apskrities centras. 1918 m. sausio mėn. įsigalėjo tarybų valdžia. 1918 m. birželio – 1919 m. lapkričio mėn. valdė baltagvardiečiai. Nuo 1920 m. priklauso Kazachijai. 1929 m. geležinkeliu sujungta su Petropavlovsku, 1931 m. su Karaganda. 1935–1958 m. apie 10 km nuo miesto veikė Akmolinsko lageris, kurį pastatė represuotų Raudonosios armijos kariškių žmonos.

Nuo 1954 m. Akmolinskas – pagrindinis plėšinių įsavinimo centras. 1960 m. miestas pervadintas Celinogradu („plėšinių miestas“ – sąsaja su N. Chruščiovo politine programa auginti grūdines kultūras Šiaurės Kazachijos stepėse). Nuo 1965 m. – srities centras. Kazachijai tapus nepriklausoma, miestui sugrąžintas senasis pavadinimas, vėliau sugrąžinta kazachiška forma Akmola (pažodžiui: „Balti Kapai“). 1998 m. gruodį į šį miestą perkelta šalies sostinė ir suteiktas pavadinimas – Astana, reiškiantis „sostinė“. 2019 m. kovą Nursultanui Nazarbajevui pasitraukus iš prezidento posto, naujasis prezidentas Kasymas Tokajevas pateikė siūlymą Nazarbajevo garbei pervadinti miestą į Nur Sultaną. Siūlymą svarstė ir jam pritarė šalies parlamentas, tokiu sprendimu nuo 2019 m. kovo 20 d. oficialiai pervadindamas Astaną į Nur Sultaną. 2022 m. rugsėjo 13 d. miestui sugrąžintas Astanos pavadinimas.

Svarbus geležinkelio mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Nuo 1997 m. veikia laisvoji ekonominė zona, išvystyta žemės ūkio mašinų, siurblių gamyba, juodoji metalurgija, statybinių medžiagų (keramzitbetonio dirbinių, termoizoliacinių plokščių, keramikos), baldų, stiklo, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė.

Pagal 2009 m. gyventojų surašymą tik 36 proc. miesto gyventojų yra gimę Astanoje. Didžiąją dalį gyventojų sudaro migrantai iš kitų Kazachstano regionų, 19,4 % jų sudarė Akmolos srities gyventojai, 7,4 % Pietų Kazachstano, po 6,3 % Karagandos ir Kostanajaus sričių gyventojai.

Lietuviai

1947–1950 m. Akmolinsko moterų koncentracijos stovykloje kalėjo apie 40 lietuvių moterų, jos dirbo siuvinėjimo fabrike, žemės ūkio darbus.

Astanoje veikia Eurazijos, agrarinis universitetai, medicinos, muzikos akademijos, 5 privačios aukštosios mokyklos. Yra Kazachų muzikinis dramos, operos ir baleto, rusų dramos teatrai, filharmonija, S. Seifulino literatūrinis, istorijos ir kraštotyros, šiuolaikinio meno, nacionalinis muziejai.

Iki XX a. vidurio miestas buvo stačiakampio plano, vyravo mediniai ir moliniai pastatai. Nuo 1954 m. pradėta statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. 1998 m. parengtas Astanos bendrasis planas (japonų architektas K. Kurokava). Statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, valstybės valdymo, mokslo, mokymo ir kultūros įstaigos, bankai, biurai, viešbučiai, sporto ir poilsio kompleksai. Astanoje dirbtinės stepės apsuptas stovi 62 m aukščio pastatas – Taikos ir sutarimo rūmai (arba Taikos piramidė), N. Nazarbajevo inicijuotas religijų dialogo centras (architektas – Normanas Fosteris).

Futbolas

• Lokomotiv Astana FK
• FK Namys Astana
• FK Naša Kompaniâ

Miestai, su kuriais Astana yra užmezgusi partnerystės ryšius: