Naujoji Meksika (angl.
State of New Mexico, isp. Estado de Nuevo México) – 47-oji JAV valstija, esanti šalies pietvakariuose. Tai viena iš dviejų pietvakarinių Jungtinių Amerikos valstijų, ribojasi vakaruose su Arizona, šiaurėje su Koloradu, rytuose su Teksasu, pietuose su Meksika. Valstijos sostinė – Santa Fė. Plotas – 315,2 tūkst. km².
Naujoji Meksika New Mexico Nuevo México | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6) | |||||||
Valstybė | Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
Administracinis centras | Santa Fė | ||||||
Apygardos | 33 | ||||||
Oficialios kalbos | ispanų, anglų | ||||||
Įkūrimo data | 1912 m. | ||||||
Gubernatorius | Susana Martínez (R) | ||||||
Gyventojų | 2 115 877 (36) | ||||||
Plotas | 315 194 km² (5) | ||||||
- vandens % | 0,2 % | ||||||
Tankumas | 7 žm./km² (45) | ||||||
Aukščiausia vieta | Vylerio kalnas (4014 m) | ||||||
ISO 3166-2 | US-NM | ||||||
Tinklalapis | newmexico.gov | ||||||
Vikiteka | Naujoji MeksikaVikiteka |
Per ilgą Naujosios Meksikos istoriją, ji buvo apgyvendinta Amerikos čiabuvių, buvo Naujosios Ispanijos kolonijos dalimi, Meksikos respublikos provincija. XIX a. prijungta prie JAV.
Valstija įsteigta 1912 m. sausio 6 d.
Valstijos paviršius daugiausia kalnuotas. Naujosios Meksikos vakaruose plyti Kolorado plynaukštės dalis, vidurinėje dalyje iškilę Uoliniai kalnai (Kristaus Kraujo kalnagūbris, didžiausias aukštis – 4011 m, Vilerio viršūnė), rytuose – Ljano Estakado plynaukštės dalis. Yra daug urvų (Karlsbado urvas), juose – karstinių formų (stalaktitų ir stalagmitų). Daug kanjonų, stalkalnių, atlikuonių.
Klimatas subtropinis žemyninis. Sausio aukščiausia temperatūra +8–12 °C, žemiausia nuo –4 iki –7 °C, liepos aukščiausia +31–35 °C, žemiausia +16–19 °C. Per metus iškrinta 200–400 mm kritulių.
Pagrindinė valstijos upė – Rio Grandė su intaku Pekosu. Taip pat yra Kaneidiano aukštupys (Misisipės baseinas). Daug tvenkinių (Končaso, Navachų, Elefant Bjuto ir kt.).
Dirvožemiai daugiausia rudžemiai, kaštonžemiai, gipsažemiai.
Miškai užima 31,7 % Naujosios Meksikos teritorijos. Auga pušys, eglės, ąžuolai. Miškai daugiausia auga kalnuose, yra prerijų, pusdykumių ir dykumų (Čihuahua dykuma). Įsteigtas Karlsbado urvų nacionalinis parkas, Baltųjų Smėlynų nacionalinis parkas, 7 nacionaliniai miškai, Čako kultūros nacionalinis istorinis parkas (pasaulio paveldas), 33 valstijos parkai, gausu gamtos ir istorinių paminklų.
Naujoji Meksika turi didžiausią ispanų kilmės gyventojų procentą tarp kitų valstijų. Ši valstija taip pat turi didelę indėnų bendruomenę. Demografijai ir kultūrai įtaką daro ispanų, meksikiečių ir Amerikos indėnų kultūros.
Valstija labai retai gyvenama, tankiau gyvenamas tik Rio Grandės slėnis.
2020 m. etninė sudėtis:
2020 m. duomenys
Verčiamasi kalnakasyba (urano, molibdeno, vario, akmens anglių, smėlio, žvyro, pemzos, žėručio) gavyba, išgaunama nafta, gamtinės dujos. Elektros įrenginių gamyba, poligrafijos, petrochemijos, aviacijos, medienos apdirbimo, maisto pramonė, naftos perdirbimas.
Auginamos daržovės (paprikos, pipirai, svogūnai, salotos, bulvės), pašariniai augalai, liucernos, javai, medvilnė, sorgai, kukurūzai, žemės riešutai. Veisiami pieniniai ir mėsiniai galvijai. Žvejyba.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Naujoji Meksika, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.