Lytinė Sueitis

coitus, nuo lot. coire – „sueiti“) – vyro varpos įvedimas į moters makštį. Pagrindinės sueities funkcijos yra malonumas ir dauginimasis. Tai yra viena pagrindinių lytinių santykių formų, neretai tapatinama su pačiais lytiniais santykiais. Šis sueities būdas yra pagrindinis ir kartais dar yra vadinamas vaginaliniu seksu, siekiant atskirti nuo analinio ir oralinio sekso. Dar kitaip įvardijamas kopuliacija – tarpkūniškos jungties genitalijomis su kitu apibūdinimas, instinktyviai siekiant susilaukti palikuonių.

Anglų kalboje sąvoka coitus lytinės sueities prasme aptinkama nuo 1848 m. – iki to laiko ji turėjo tiesiog bendrinę susitikimo reikšmę arba fizikinę prasmę (kalbant apie magnetinių jėgų, planetų ir kitokį susijungimą). Šiuolaikinės anglų kalbos žodynai sueities sąvoką coitus įvardija nevienodai:

• didelė dalis sueitį nurodo tai tiesiog kaip lytinių santykių sinonimą;
• kita dalis žodynų sąvoką įvardija specifiškiau – visų pirma pabrėžiamas varpos įvedimas į makštį;
• dar kitur papildomai pabrėžiami ritminiai judesiai, arba dar ir ejakuliacija.

Lietuvių kalbos žodynuose ir enciklopedijose seksologinės sąvokos apibrėžiamos labai ribotai. Lietuvių kalbos žodynas prie sąvokos „sueitis“ pirmąja reikšme nurodo „suėjimas, susirinkimas“, o antrąja nurodomas lot. coitus be jokio žodinio paaiškinimo, tik su vartojimo citata („Pasitaiko lytinės sueities sutrikimų“). Anglų-lietuvių kalbų psichologijos žodyne terminas „sueitis“ minimas prie angliškų sąvokų intercourse, coitus, coition, intimacy, kurios aiškiai rodo seksualinį kontekstą.

Išsamiau žr. Kopuliacinis ciklas.

Kad būtų fiziologiškai įmanoma sueitis, žmogaus organizmas turi būti tam atitinkamai pasirengęs. Tai susiję su psichologinėmis-fiziologinėmis reakcijomis, kurios vyksta vyro ir moters organizme prieš sueitį, glamonių metu, ir sudaro sąlygas optimaliai sueičiai.

Vyrui lytinis susijaudinimas ateina dėl išorinių dirgiklių – regimų, užuodžiamų, girdimų ir kitų (išsamiau žr. lytinis dirgiklis). Dėl to į jo lytinius organus ima plūsti daug kraujo ir ima sustandėti varpa. Tuo pačiu parausta veido ir kaklo oda, padažnėja kvėpavimas, kyla arterinis kraujospūdis, padidėja raumenų įtampa. Be to, ima susitraukti sėklidžių kapšelio oda, sėklidės labiau prisiglaudžia prie varpos šaknies, o varpa pasiekia erekciją – nuo priplūdusio kraujo ji labai sukietėja, o tai įgalina ją įvesti moteriai į makštį. Iš šlaplės išteka šiek tiek skaidraus skysčio iš Kuperio liaukučių, kuris sutepa varpos galvutę ir taip palengvina slydimą įvedant varpą makštin.

Erotiškai susijaudinus moteriai, jos veido ir kaklo oda taip pat parausta, padažnėja kvėpavimas, pakyla kraujospūdis, daugiau kraujo ima plūsti į krūtis ir link putės, į makštį ir gimdą. Dėl to pieno liaukos, esančios prie krūtų spenelių, padidėja, o spenelių dėmelės (rudas pigmentinis audinys aplink spenelius) išsipučia, padidėja jų jautrumas. Didžiosios lytinės lūpos įsitempia ir atsiveria, o mažosios padidėja 2–3 kartus; lytinių lūpų spalva pakinta nuo švelniai rožinės įprastoje būsenoje iki ryškiai raudonos pasiekus lytinį susijaudinimą. Daug kraujo patenka ir varputėn – ji pasiekia erekciją ir išsiplečia, gali akivaizdžiai kyšoti tarp lytinių lūpų. Makšties sienelės gleivinė taip pat prasiplečia, tai sąlygoja makšties pailgėjimą, pasiruošimą vyro varpos įstūmimui. Be to, makšties sienelės ima drėkti – pasiekiama makšties lubrikacija. Ima formuotis orgazminė platforma, moters lytiniai organai tampa pasiruošę penetracijai ir frikcijoms. Jeigu moteris yra nepakankamai sujaudinta ir ne visai pasiruošusi sueičiai, tuomet penetracija yra įmanoma (kadangi moters lytinių organų struktūra tokia), tačiau makštis bus sausa, frikcijos sunkiai galimos ar net skausmingos.

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje orgazmas.

Lytinis pasitenkinimas – psichologinių ir fiziologinių reakcijų visuma, apibūdinanti baigiamąją lytinio akto stadiją, kai patiriamas pasitenkinimo jausmas, atsipalaiduoja raumenys ir kraujas išteka iš lytinių organų. Vyrams šis jausmas atsiranda iškart po ejakuliacijos ir orgazmo. Moterims jis kartais atsiranda net nepatyrus orgazmo, o kitais atvejais pasitenkinimas gali būti dalinis (pvz., moterims, kurios vienos sueities metu gali patirti keletą orgazmų). Šis skirtumas tikriausiai yra susijęs su tuo, kad vyrams lytinio pasitenkinimo fiziologinė pusė yra svarbesnė (arba dominuojanti) ir labiau susijusi su orgazmu. Tuo tarpu daugumai moterų svarbesnė pasitenkinimo pusė yra psichologinė. Moters psichoemocinė nuotaika intymumo akimirką yra lemiama. Tos pačios moters lytinis pasitenkinimas gali būti labai įvairus, priklausomai nuo laiko, padėties ir kitų veiksnių.

Lytinis pasitenkinimas dažniausiai nepatiriamas dėl nepalankių sąlygų sueities metu, nereguliaraus sekso, baimės, kad kas nors pašalinis aptiks besimylint, nepasitikėjimo lytiniu partneriu (arba nejaučiant dvasinio artumo), baimės pastoti ar užsikrėsti venerine liga, netinkamo erogeninių zonų stimuliavimo, lytinį susijaudinimą slopinančių neigiamų emocijų (baimės, nejaukumo, gėdos) ir kt.

Paprastai, prieš sueitį vyksta įžanginės glamonės (erogeninių zonų glamonės itin svarbios moteriai). Šitaip partneriai vienas kitą jaudina, yra pasiekiama erekcija ir makšties lubrikacija. Tuomet varpa įkišama į makštį (penetracija) ir vienas arba abudu partneriai ritmingai juda ten ir atgal (vyro judesiai vadinami frikcijomis), šitaip vienas kitą jaudindami ir stengdamiesi pasiekti orgazmą. Vyro orgazmas dažniausiai pasiekiamas ejakuliuojant, moters orgazmas yra labiau kompleksiškas. Frikcijų trukmė įvairi, paprastai iki 5–10 minučių. Jei pora mylisi ne veidu vienas į kitą, moteriai varputę galima stimuliuoti ir pačios sueities metu.

Sueities būdai

Sueitis gali vykti įvairiomis sekso pozomis, kurių pasirinkimas priklauso nuo abiejų partnerių kūno sudėjimo, norų, pomėgių, aplinkybių, vaizduotės ir išmonės. Nors sueities dažnis yra susijęs su reguliariuoju seksu, tačiau jį taip pat lemia lytinis potraukis, aistringumas bei amžius.

Sueities tempas

Paprastai sueitis vyksta iki 5–10 minučių. Tai lemia ejakuliacija – akimirka, kai sperma nebesulaikomai išsiveržia. Tai yra refleksinis reiškinys ir todėl nuo valios mažai tepriklauso. Sueities įžanga (preliudijos) gali trukti kiek ilgiau, priklausomai nuo partnerių noro ir jaudrumo. Partnerių sutikimu preliudija gali būti visai minimali (iš esmės jokios), kai aistra liejasi per kraštus arba visiškai nėra laiko – tai vadinama greituoju seksu.

Rytų kraštuose (Kinijoje, Indijoje) nuo senų laikų buvo taip vadinamo dieviškojo sekso kryptys (dažniausiai vadinamos tantriškuoju seksu), kurios moko, kad sekso esmė – ne pasiekti klasikinį orgazmą, išeikvojant energiją, tačiau vyrui ir moteriai susilieti kūnais taip, kad jie prisipildytų energijos. Faktiškai, tai yra ramaus sekso rūšis – atsargioji sueitis. XX amžiaus 2-ojoje pusėje Vakaruose toks seksas ėmė populiarėti kaip tam tikrų Naujojo Amžiaus religijų ir dvasinių mokymų išdava.

Pakartotinė sueitis (lot. coitus iteratus) – sueitis, vykstanti iškart arba praėjus mažai laiko po pasiekto orgazmo. Ji nėra dažnai praktikuojama, kadangi atsipalaidavimo fazės metu lytinis susijaudinimas atslūgsta, sulėtėja kraujotaka ir kvėpavimas, vyksta detumescencija, erotinės glamonės ir kiti lytiniai dirgikliai neturi tokio stipraus poveikio kaip prieš tai.

Kadangi vyro susijaudinimas nutrūksta greičiau nei moters, tai vyrams pakartotinė sueitis yra sunkiau atliekama nei moterims – vien jau pakartotinei erekcijai pasiekti reikia tam tikro laiko tarpo (jaunesniems vyrams pakanka mažiau laiko nei vyresniems). Pakartotinės sueities specifiką iš esmės lemia refrakcinis laikotarpis. Be to, po vyro orgazmo – ejakuliacijos sumažėja spermos kiekis vyro organizme ir dėl to pakartotinei ejakuliacijai patirti reikia ne tik daugiau dirgiklių, bet ir laiko. Savo ruožtu moteriai pakartotinė sueitis yra mažiau sudėtinga dėl to, kad jos lytinis susijaudinimas slopsta lėčiau negu vyro. Be to, moteris gali lengviau pasiekti kelis orgazmus iš eilės nei vyras.