Lietuvių liaudies dainos – lietuvių liaudies muzikinės kultūros dalis, vokalinė muzika.
Dainos sudaro didžiąją dalį lietuviško muzikinio folkloro greta instrumentinės muzikos ir šokių.
Lietuvos kultūra |
---|
Praktikos |
Kultūros istorija |
Modernioji kultūra |
|
Lietuvių liaudies dainoms būdingas švelnumas, lyriškumas, neretai liūdesys.
Dainų siužetuose atsispindi gamtos vaizdai, žvėrių ir paukščių gyvenimas. Taip pat dainuojama ir apie skaudžią našlaičių dalią, sunkų žemdirbio triūsą, švelnius mergelės ir bernelio jausmus. Dainose labai daug palyginimų: žmogaus gyvenimas lyginamas su augalų, ypač medžių, gyvenimu, prašoma paukščių ir žvėrių pagalbos.
Lietuvių liaudies dainų ritmas gana sudėtingas. Tai tarsi gyvas pasakojimas, nuolat besikeičiantis ir vis bėgantis tolyn. Jį gana sunku užrašyti, nes dažnai kinta metras, gausu fermatų. Tai – svarbiausi lietuvių liaudies dainų bruožai, atspindintys tik joms būdinga nuotaiką ir savitumą.
Lietuvių liaudies vokalo ornamentika labai įvairi. Liaudies dainininkai dainas puošia melizmomis, subtiliai išvingiuoja, suteikia emocinio kolorito. Dainoms būdingi subtilūs tempo kitimai, garso stiprumo svyravimai, vienos dainos atliekamos švelniai ir jautriai, kitos oriai ir karingai, dar kitos šūksmingai ar pamaldžiai. Dainų ritmikai ir balso pastatymui didelę įtaką daro tarmių artikuliacija ir priegaidės.
Lietuvių liaudies dainos skiriasi priklausomai nuo etninių regionų. Svarbiausios tradicijos yra žemaičių, dzūkų (pietų aukštaičių), vakarų aukštaičių (pastarieji aprėpia Lietuvos Užnemunę ir Mažąją Lietuvą su Klaipėdos Kraštu) ir šiaurės rytų aukštaičių dainos.
Regioniniai skirtumai pirmiausia išryškėja dainavimo stiliuose, kurie gali būti: vienbalsiškumas (monofonija), homofoninis daugiabalsumas, heterofonija (mišrus vienbalsio ir daugiabalsio dainavimo tipas) ir polifonija.
Visos lietuvių liaudies dainos (plačiąja prasme) gali būti skirstomos į dainas (siaurąja prasme), giesmes, raudas, sutartines .
Yra veikiausiai pats seniausias žanras, susijęs su laidojimo ir vestuvių apeigomis. Pagal tai raudos skirstomos į raudas (laidotuvių) ir verkavimus (vestuvių).
Raudos atliekamos subtiliai imituojant verkimą, profesionalūs raudotojai buvo kviečiami į laidotuves ir vestuves atlikti subtiliems raudojimams, jie sugebėdavę pravirkdyti minias žmonių.
Raudotojų vis dar yra pietų ir rytų Lietuvoje.
Sutartinės yra archajiškas aukštaičių dainavimo stilius. Jos dar vadintos saugėmis, nes jų atlikimas yra stiprus ir grubokas, tačiau šis terminas baigiamas užmiršti. Dauguma sutartinių atliekamos su šokio judesiais. Sutartinės yra vieni seniausių dviejų – trijų balsų polifonijos pavyzdžiai. Joms būdingi 4 pagrindiniai senovinės polifonijos principai: heterofonija, paralelizmas, kanonas ir imitacija.
Kaip atskiram stiliui sutartinėms būdingi visi žanrai: karo, vestuvių, kalendorinio ciklo ir kiti…
Sutartinės, kaip senojo tikėjimo apeiginės giesmės pradėjo nykti su krikščionybės priėmimu, ypatingai XIX–XX ais amžiais.
Lietuvių sutartinių tekstuose labai mažai žodžių, jie kartojasi, daug priedainių. Melodijos trumputės ir siauros apimties. Jas sudaro du- penki skirtingo aukštumo garsai. Tačiau įdomiausia sutartinėse – tai ritmas ir harmonija. Ritme dažnai girdime sinkopes, o harmonija- tai nuolat skambančios sekundos. Todėl sutartinės skamba aštriai ir kaprizingai. Sutartinės būdavo dainuojamo įvairiais būdais, tos sutartinės, kurias dainuodavo dvi dainininkės arba jų grupės, vadinamos dvejinėmis. Kai sutartinę dainuoja trys dainininkės, įstodamos viena paskui kitą, vadinamos trejinėmis. Tas pats yra ir su ketverinėm. Baigiant dainuoti sutartines dažnai ūkiojama. Kokiais būdais bebūtų dainuojama, visada skamba tik du balsai. Dainuojant sutartines dažnai būdavo ir šokama ramiais, nuosekliais judesiais.
Lietuviškos sutartinės yra labai specifinės, tačiau savo specifika artimų kūrinių aptinkama Ukrainoje, Rusijoje finougrų (mordvių) gyvenamuose kraštuose, Balkanuose, kai kuriose negridų juodosios rasės tautose.
Šis žanras yra pagoniškos (senojo tikėjimo iki krikščioninės Lietuvos) arba krikščioniškos paskirties, ir, palyginus su visais kitais, krikščioniškasis yra labai jaunas.
Dauguma krikščioniškos Lietuvos giesmių atsirado krikščioniškus tekstus derinant su liaudies melodijomis, ėmė formuotis XVI–XVII a. pradedant krikščionėti valstiečių sluoksniui. Dalis giesmių yra sinkretinio pobūdžio, turi senojo tikėjimo elementų.
Žinomiausias pavyzdys yra arti išnykimo esantys Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmės giedamos įvairomis progomis. Jos sukurtos XVII a. senovines žemaičių melodijas derinant su krikščioniškais tekstais, artimos grigališkajam choralui.
Iš senojo lietuvių tikėjimo prieš įsitvirtinant krikščionybei pusės, šios giesmės dažnai būna apgiedamos apie įvairiausius lietuvių (taip pat giminingai Latvių bei Prūsų) Dievus, dažnai minima Žemyna, Perkūnas, Gabija, Saulė ir kiti. Taip pat labai svarbios yra vėlės, bei elnias devyniaragis šiose giesmėse. Manoma, kad ši žanro rūšis galėtu būti viena iš seniausių tarp lietuvių liaudies atliekamų kurinių.
Šiais laikais dar yra išlikusių bendraminčių kurie noriai gieda šias senojo tikėjimo giesmes, kaip religinė bendruomenė ,,Romuva”, ,,Lietuvos Jaunimo Ramuva”, ,,Dijūta Kalnalis” ir daug kitų, bei religinės giesmių grupės kaip ,,Kūlgrinda”. Taip pat galime atrasti daugybe šių senojo tikėjimo pėdsakų atliekamose grupėse, kaip: ,,Donis”, ,,Atalyja”, ,,Gilė”, ,,Gyvata”, ,,Trys Keturiose”, ,,Ugniavijas”, ,,Obelija”, ,,Žalvarinis” ir begalę kitų.
Dainos siaurąja prasme yra arčiausiai buities esanti dainų rūšis, lydėjusi visais gyvenimo atvejais. Dėl to jos gali būti skirstomos pagal savo paskirtį į daugybę žanrų, tarp kurių yra šie:
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Lietuvių liaudies dainos, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.