Kompiuterinis žaidimas, vaizdo žaidimas arba videožaidimas – žaidimas, kuris yra žaidžiamas kompiuteriu ar kitu specialiai tam pritaikytu įrenginiu (namų žaidimų konsole, delnine žaidimų konsole).
Vaizdas gaunamas grįžtamuoju ryšiu, prie žaidimų kompiuterio prijungus monitorių arba televizorių. Nuo XXI a. 2-ojo deš. paplito vaizdo žaidimai, pritaikyti žaisti mobiliuosiuose įrenginiuose (išmaniuosiuose telefonuose, planšetėse).
Terminai kompiuterinis žaidimas ir vaizdo žaidimas yra sinonimai. Atskirtis tarp kompiuterinio ir vaizdo žaidimo sąvokų buvo ryški kompiuterinių žaidimų pramonės vystymosi pradžioje, kai vaizdo žaidimais buvo vadinami žaidimai, žaidžiami žaidimų automatais ir pirmaisiais žaidimų kompiuteriais.
Yra didžiulė kompiuterinių žaidimų žanrų įvairovė: nuo paprasto pobūdžio žaidimų iki sudėtingų realių ir išgalvotų situacijų imitacijų. Taip pat yra žaidimų, kurie lavina loginį mąstymą ar skatina pažinimą, jie vadinami edukaciniais, arba mokomaisiais žaidimais. Kompiuteriniai žaidimai gali būti žaidžiami vieno arba daugelio žaidėjų. Veiksmas žaidimuose valdomas vadinamaisiais žaidimų valdymo įrenginiais.
Kompiuterinių žaidimų turnyrai dažnas reiškinys, egzistuoja profesionalios kompiuterinių žaidimų varžybos.
1951 m. Bronkse (Niujorkas) televizijos inžinierius Ralfas Bajeris (Ralph Baer) pasiūlė interaktyviosios televizijos idėją, bet ši taip ir liko nerealizuota. 1952 m. Kembridžo universiteto studentas A. S. Daglasas sukūrė programą OXO: Game of Naughts and Crosses („kryžiukai – nuliukai“), parašytą kompiuteriui EDSAC. Tai buvo jo mokslinio darbo „parodyti sąveiką tarp žmogaus ir kompiuterio“ dalis. 1958 m. Viljamas Higinbotamas (William Higinbotham) sukūrė interaktyvią programą „Tenisas dviem“ (Tennis For Two), skirtą užimti Niujorko Brukheveno nacionalinės laboratorijos lankytojus. Programa vaizdavo supaprastintą teniso aikštelę, virtualų kamuoliuką veikė gravitacijos jėga. Šios pirmosios kambario dydžio kompiuterinės sistemos daugiausia buvo prototipai, skirti parodyti vaizdo žaidimų koncepciją, todėl nebuvo pritaikyti masinei gamybai, transportavimui ir todėl – plačiajai visuomenei.
Pirmasis rinkai skirtas vaizdo žaidimas, pavadinimu „Computer Space“, pasirodė 1971 m., jis buvo skirtas žaisti pirmuosiuose žaidimų automatuose. Netrukus po to sekė plačiajai visuomenei skirtas žaidimų automatas Atari Pong. Pirmasis žaidimų kompiuteris namų vartotojams buvo 1972 m. pasirodžiusi kompiuterinių žaidimų konsolė Magnavox Odyssey.
Nuo XXI a. 2-ojo deš. ištobulėjus išmaniesiems telefonams paplito vaizdo žaidimai mobiliesiems įrenginiams.
Virtualios realybės (VR) žaidimai pradėti leisti apie 2016 m. rinkoje pasirodžius VR akiniams („Oculus Rift“, „HTC Vive“ ir „PlayStation VR“) − įrenginiams, kurie naudojami uždėti ant žaidėjo galvos ir įvairių judesio daviklių pagalbą galintys sekti žaidėjo galvos ir akių judesius, bei galintys perteikti kiekvienai žaidėjo akiai 360 laipsnių vaizdą. Pagrindiniu šio žaidimo būdo trūkumu yra VR įrenginių aukšta kaina. Taip pat, kadangi perteikti 360 laipsnių vaizdą dviem akim reikia žymiai galingesnių grafikos procesorių, todėl ir žaidimų platforma, suderinama su VR žaidimais, atitinkamai irgi brangesnė. 2016 m. kai kurie populiarūs žaidimai jau buvo adaptuoti žaisti VR režimu: „Minecraft“, „Half Life 2“, „Eve Online“ ir kt.
Kompiuterinių žaidimų žanrų įvairovė didžiulė: nuo paprasto pobūdžio žaidimų iki sudėtingų realių ir išgalvotų situacijų imitacijų. Plačiausiai paplitę kompiuterinių žaidimų žanrai yra: veiksmo, nuotykių, sporto, loginiai, mokomieji, strateginiai ir imitaciniai.
Taip pat yra paprasto pobūdžio žaidimų – įvairūs galvosūkiai, kortų žaidimai, kolekcionuojamų kortų žaidimai, stalo žaidimų kompiuterinės versijos. Dažnos įvairios žanrų kombinacijos, pvz., veiksmo su strategijos elementais.
Siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo jiems netinkamo turinio buvo sukurtos reitingavimo sistemos kompiuteriniams žaidimams klasifikuoti. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose šia veikla užsiima Entertainment Software Rating Board (ESRB), daugumoje Europos šalių – Pan European Game Information (PEGI), Vokietijoje – Unterhaltungssoftware Selbstkontrolle (USK), Japonijoje – Computer Entertainment Rating Organization (CERO). Turinio vertinimo sistemų klasifikacija įvairiose šalyse yra skirtinga. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose žaidimai, kuriuos ESRB paženklino ženklu „tik suaugusiesiems“, yra išimami iš apyvartos, tuo tarpu PEGI ir CERO ženklinimai juos naudojančiose šalyse teisinės vertės neturi.
Kompiuterinių žaidimų pramonės apyvarta 2016 m. vertinta 91 mlrd. JAV dolerių. Tarp garsiausių žaidimų gamintojų ir leidėjų minimos sekančios kompanijos:
|
|
Žemiau pateikiami populiariausių žaidimų ir žaidimų frančizių sąrašai. Į šiuos sąrašus neįtraukiami kartu su žaidimo konsole parduodami (integruoti iš anksto) žaidimai, nemokami žaidimai ir interneto žaidimai, kurie žaidžiami perkant abonementą. Taip pat neatsižvelgta į „piratavimo“ būdu (nelegaliomis kopijomis) išplatintus žaidimus.
2014 m. liepos duomenimis pagal Gineso pasaulio rekordų knygą populiariausia visų laikų žaidimų franšize buvo „Nintendo“ sukurta „Mario“ franšizė su daugiau nei 180 žaidimų ir 528 mln. parduotų kopijų (įskaitant visas subfranšizes).
|
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Kompiuterinis žaidimas, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.