Juozas Sauris

sausio 29 d. Čikagoje, IL – JAV), vargonininkas ir chorvedys.

Baigęs vidurinę mokyklą, mokėsi Šv. Kirilo ir Metodijaus kunigų seminarijoje Detroite, MI. Kartu pas prof. Paeini mokėsi ir muzikos. Išmokęs vargonuoti ir išstojęs iš kunigų seminarijos, 1915–1916 vargonininkavo Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Waterbury, CT. 1921 persikėlęs į Čikagą, kurį laiką vargonininkavo Šv. Jurgio lietuvių parapijoje, o nuo 1925 Šv. Gabrieliaus airių parapijoje. Visur vadovavo ir bažnytiniams chorams. 1932–1936 ir 1939–1941 vadovavo Lietuvos Vyčių apskrities 60 dalyvių (34 moterys ir 26 vyrai) chorui ir „Vaidilos“ vyrų chorui Čikagoje. Su chorais rengė koncertus, statė operetes ir kitus muzikinius veikalus. Su Vyčių choru pastatėM. Petrausko operetę „Kaminkrėtys ir malūnininkas“, S. Šimkaus „Čigonus“, R. Herberto „Klaipėdos Julę“, A. Vismino „Šventoji naktis“. 1934 m. sausio 28 d. choras pirmasis atliko J. Žilevičiaus „Vytauto Didžiojo kantatą“. Keletą metų J. Sauris kino teatre vargonais griežė koncertinius kūrinius. Sukūrė dainų vokaliniams ansambliams ir chorams: „Augo trys sesutės“, „Užmik“, „Audėja“, „Pasakyk, mergele“, „Subruskim, jaunime“, „Tekėk, dukra“, „Kario žygio daina“, „Oi ant kalno liepelė" ir kt.

Nuo 1919 buvo ALRK Vargonininkų sąjungos ir šios sąjungos provincijos narys. Daug metų muzikas rengė lietuviško radijo valandų programas.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.