Jeruzalė: Miestas Artimuosiuose Rytuose

Kitos reikšmės – Jeruzalė (reikšmės).

‏יְרוּשָׁלַיִם‏‎ = Yerushaláyim, arab. القدس = al-Quds) – senas Artimųjų Rytų miestas, laikomas šventu krikščionybėje, judaizme ir islame. Miesto statusas ginčytinas: ir Izraelis, ir Palestina laiko Jeruzalę savo sostine. Vis dėlto Izraelis kontroliuoja visą miestą ir yra paskelbęs Jeruzalę savo nedaloma sostine, tačiau didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to nepripažįsta. Knesetas, prezidentas, vyriausybė įsikūrę Vakarų Jeruzalėje.

Jeruzalė ירושלים القُدس
Šventyklos kalnas
Jeruzalė 31°47′00″ š. pl. 35°13′00″ r. ilg. / 31.78333°š. pl. 35.21667°r. ilg. / 31.78333; 35.21667 (Jeruzalė)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Izraelis
Apskritis	Jeruzalės apskritis
Įkūrimo data	3 tūkstm. pr. m. e.
Meras	Moshe Lion
Gyventojų (2019)	936 425
Plotas	125 km²
Tankumas (2019)	7 491 žm./km²
Tinklalapis	jerusalem.muni.il
Vikiteka	Jeruzalė
Kirčiavimas	Jerùzalė
UNESCO	(angl.) (pranc.): 148

1947 m. gruodį dėl Jeruzalės tarp Jordanijos ir kuriamos Izraelio valstybės kilo karas, kurio rezultatas – padalinta Jeruzalė (Rytų Jeruzalė liko Jordano dalis, o Vakarų Jeruzalė atiteko Izraeliui). Tačiau po 1967 m. kilusio Šešių dienų karo ir likusi Jeruzalės dalis buvo užimta Izraelio ir, skirtingai nei likęs Vakarų Krantas, buvo tiesiogiai prijungta prie Izraelio. Vis dėlto, Palestina laiko tą rytinę miesto dalį sava ir planuoja, kad ta jo dalis bus Palestinos valstybės sostinė. Palestiniečių procentas Jeruzalėje ilgainiui mažėja, nes čia atsikelia vis daugiau žydų, o palestiniečiams iš kitur į visą Jeruzalę atvykti neįmanoma dėl apribojimų. Jeruzalės ribos buvo kartą vienašališkai išplėstos, prijungiant prie miesto, taigi ir Izraelio, dar daugiau Vakarų Kranto žemių. Nors Izraelio teisės į Vakarų Jeruzalę plačiai pripažįstamos didžiosios tarptautinės bendruomenės dalies, Rytų Jeruzalė Jungtinių Tautų Organizacijos laikoma palestiniečių teritorija, kurią yra okupavęs Izraelis.

Jeruzalė yra šventas miestas net trims religijoms: žydams, krikščionims ir musulmonams. Tradiciškai (nuo XIX a.) Jeruzalės senamiestis skirstomas į keturis kvartalus: žydų, krikščionių, musulmonų ir armėnų. 1981 m. senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Prie Jeruzalės stūkso Siono kalva.

Pagrindinis straipsnis – Jeruzalės istorija.

Ikiistoriniai ir senovės laikai

Bronzos ir geležies amžiai

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Senovės Izraelio ir Judėjos istorija.

 

Ankstyvajame bronzos amžiuje, apie 3000 m. pr. m. e., dabartinės Jeruzalės vietoje atsirado nuolatinė gyvenvietė. Čia apsigyveno semitų gentys – kanaaniečiai. XVIII a. pr. m. e. aplink miestą pastatyti įtvirtinimai. Apie 1550–1200 m. pr. m. e. Jeruzalė buvo Egipto vasalinis miestas-valstybė. Valdant faraonams Sečiui I ir Ramziui II buvo statomos jų vietininkų rezidencijos, tvirtovės.

Apie 1000 m. pr. m. e. izraelitų karalius Dovydas užėmė Jeruzalę ir paskelbė ją Izraelio ir Judėjos karalystės sostine. Valdant jo sūnui Saliamonui ant Šventyklos kalno pastatyta Jeruzalės šventykla (vadinama Pirmąja). Šventykla tapo religiniu žydu centru, kurioje buvo saugoma Sandoros skrynia. Apie 930 m. pr. m. e., mirus Saliamonui, 10 šiaurinių Izraelio genčių sukilo prieš Saliamono sūnų Rehabeamą ir valstybė skilo į Izraelio (Palestinos šiaurinėje dalyje) ir Judėjos karalystes (pietinėje dalyje). Jeruzalė tapo Judėjos sostine. 586 m. pr. m. e. Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II užėmė ir sugriovė Jeruzalę bei jos šventyklą. Judėjos valstybė panaikinta, o dauguma jos gyventojų ištremti į Babiloną.

Antrosios šventyklos laikotarpis

538 m. pr. m. e., Babiloniją nukariavus Achemenidų Persijai, Jeruzalė tapo jos provincijos centru. Persų karalius Kyras Didysis leido ištremtiems žydams grįžti į Judėją ir atstatyti šventyklą. Naujoji šventykla (vadinama Antrąja) baigta statyti 516 m. pr. m. e.

330 m. pr. m. e., Persiją užkariavus Aleksandrui Makedoniečiui, Jeruzalė atiteko Makedonijai, valdant Egipto karaliui Ptolemajui I Soterui – Ptolemajams. 198 m. pr. m. e. Ptolemajas V Epifanas prarado Judėją Seleukidų karaliui Antiochui III Didžiajam. 63 m. pr. m. e. Jeruzalę užėmė Romos karvedys Pompėjus Didysis. 40 m. pr. m. e. Erodas I Didysis paskirtas Romai pavaldžios Judėjos karaliumi. Jam valdant Jeruzalė klestėjo: statyti nauji rūmai, amfiteatrai, tiesti keliai, atnaujinta Jeruzalės šventykla. 6 m. Judėja tapo tiesiogiai Romos valdoma provincija. 30 (arba 33) m. šalia Jeruzalės, ant Golgotos kalno, buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus.

66–73 m. vyko Judėjos gyventojų sukilimas prieš Romos valdžią, kurį romėnams galiausiai pavyko numalšinti. 70 m. imperatoriaus Vespasiano sūnus Titas sugriovė Jeruzalę ir Antrąją šventyklą.

Vėlyvoji senovė

Per 132–135 m. Bar Kochbos sukilimą Jeruzalė vėl sugriauta. Numalšinę sukilimą, romėnai atstatė miestą ir pavadino jį Elija Kapitolina (lot. Aelia Capitolina; iš Elijų giminės kilusio imperatoriaus Hadriano ir Romos Kapitolijuje garbinamo Jupiterio garbei). 132 m. Hadrianas sujungė Judėjos provinciją su Galilėja ir pervadino ją Sirija Palestina. Iki VII a. žydams įžengti į miestą buvo uždrausta – grėsė mirties bausmė. IV a., valdant imperatoriui Konstantinui I, mieste pastatyta krikščionių bažnyčių, pvz., Šventojo Kapo bazilika. 395 m., skilus Romos imperijai, Jeruzalė atiteko jos rytinei daliai Bizantijai. 614 m. Jeruzalę užėmė Sasanidų Persijos karalius Chosrovas II. Persai žudė krikščionis, griovė ir degino jų bažnyčias. 629 m. Bizantijos imperatorius Heraklėjas atkovojo Jeruzalę.

 

Viduramžiai

638 m. Jeruzalę užėmė arabų kalifas Omaras. Jis pasirašė sutartį su Jeruzalės patriarchu Sofronijumi ir garantavo Jeruzalės krikščionių ir jų šventųjų vietų saugumą. Jeruzalėje, kaip ir visoje Palestinoje, paplito arabų kalba ir kultūra, islamas. 685–715 m., valdant kalifams Abd al Malikui ir al Validui I, pastatyta al Aksos mečetė ir Uolos kupolo šventykla. 1099 m. Jeruzalę užėmė kryžininkai (Pirmasis kryžiaus žygis). Miestas buvo išgrobstytas, dauguma musulmonų ir žydų išžudyta. Jeruzalė tapo Jeruzalės karalystės sostine. 1187 m. Ajubidų Egipto sultonas Saladinas užėmė miestą ir išvijo kryžininkus. 1229 m., per Šeštąjį kryžiaus žygį, Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II iš Egipto sultono al Kamilio gavo Jeruzalę ir pasiskelbė jos karaliumi. 1244 m. Jeruzalę apiplėšė Chorezmšachai ir išvijo žydus. 1247 m. Chorezmšachus išstūmė Ajubidai.

 

1260–1517 m. Jeruzalę valdė Egipto mameliukai.

Naujieji laikai

Osmanų laikotarpis (1517–1917)

1517–1917 m. Jeruzalė priklausė Osmanų imperijai. XVI a., valdant sultonui Suleimanui Puikiajam, Jeruzalė išgyveno klestėjimo laikotarpį: aplink senamiestį pastatytos sienos ir vartai. 1832 m. Egipto paša Muchamedas Ali, siekdamas išsivaduoti iš Osmanų vasalinės priklausomybės, užėmė Jeruzalę. 1840 m. Osmanų valdžia atkurta.

Palestinos mandatas (1920–1948)

1917 m. Britanijos kariuomenė, vadovaujama feldmaršalo Edmundo Alenbio, užėmė Jeruzalę. 1922 m. Tautų Sąjunga Lozanos konferencijoje suteikė Didžiajai Britanijai mandatą valdyti Palestiną, Transjordaniją ir Iraką. 1920–1948 m. Jeruzalė buvo Palestinos mandatinės teritorijos administracinis centras.

Naujausieji laikai

Padalintas miestas (1948–1967)

1947 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pritarė Palestinos padalijimo į žydų ir arabų valstybes planui, pagal kurį Jeruzalei (su Betliejumi) suteiktas specialus tarptautinis statusas (lot. corpus separatum). Žydai planui pritarė, o arabai priešinosi. Dėl netrukus Palestinoje kilusio pilietinio karo planas nebuvo įgyvendintas. Britams pasitraukus iš Palestinos, 1948 m. gegužės 14 d. Tel Avive įkurta Izraelio valstybė, o jos sostine paskelbta Jeruzalė. Kitą dieną kaimyninės arabų šalys įsiveržė į Izraelį, pradėdamos Pirmąjį arabų–Izraelio karą. Per karą miestas padalintas į dvi dalis: Rytų Jeruzalę (su senamiesčiu ir visu Vakarų Krantu) užėmė Transjordanija, Vakarų Jeruzalę – Izraelis. 1950 m. Vakarų Jeruzalę paskelbus Izraelio sostine (čia persikėlė vyriausybė ir Knesetas), Jordanija aneksavo Rytų Jeruzalę.

Izraelio valdymas (nuo 1967)

1967 m. tarp Izraelio ir jo kaimynų kilo Šešių dienų karas. Per jį Izraelis užėmė Rytų Jeruzalę ir pradėjo jos aneksiją. 1980 m. liepos 30 d. Jeruzalė paskelbta „amžina ir nedaloma Izraelio sostine“. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė Izraelio sprendimą. 1980 m. rugpjūčio 20 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, skelbiančią, kad Izraelio sprendimas yra „tarptautinės teisės pažeidimas“, „niekinis ir negaliojantis bei turi būti nedelsiant atšauktas“.

2017 m. gruodžio 6 d. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trampas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. 2018 m. gegužės 14 d. JAV ambasada iš Tel Avivo perkelta į Jeruzalę.

Dauguma Jeruzalės gyventojų dirba paslaugų ir administravimo sferoje. Maisto, tekstilės, avalynės, siuvimo, baldų, chemijos (plastikų, farmacijos), elektronikos pramonė, deimantų apdirbimas ir šlifavimas, juvelyrinių dirbinių, suvenyrų, kulto reikmenų gamyba; leidyklos ir spaustuvės, amatininkų dirbtuvės.

Jeruzalėje įsikūrusi Izraelio tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija (nuo 1959 m.), Jeruzalės hebrajų universitetas (1925 m.), Hebrajų, Becalelio menų ir dizaino (1906 m.), Rubino šokio ir muzikos (1947 m.) akademijos, ješivos, mokytojų seminarija (1914 m.), armėnų dvasinė (1850 m.), žydų reformuotojų seminarijos, pranciškonų Biblistikos ir Šv. Žemės institutas (1927 m.), Jad Vašemo institutas (1953 m.); mokslinio tyrimo institutai. Taip pat veikia Izraelio nacionalinis, Dž. D. Rokefelerio Rytų šalių archeologijos, Jeruzalės istorijos, mokslo, Jad Vašemo holokausto, Biblijos kraštų, islamo meno, Italijos žydų meno muziejai, Izraelio nacionalinė biblioteka, Jad Vašemo instituto, Kneseto bibliotekos, centrinis sionistų ir valstybės archyvai. Radijo ir televizijos, filharmonijos simfoniniai orkestrai.

Jeruzalė – didžiausias Izraelio miestas. 2016 m. čia gyveno 882 700 gyventojų, iš kurių 536 600 (61%) buvo žydai, 319 800 (36%) buvo musulmonai, 15 800 (2%) buvo krikščionys, o 10 300 buvo nepriskyrę savęs konkrečiai religijai (1%).

Jeruzalėje išlikęs istorinis senamiestis, gausu religinių, kultūros paveldo objektų. Yra Šventyklos kalnas, kur senovėje stovėjo Jeruzalės šventykla, išliko kalną juosiančios vakarinės sienos fragmentas, vadinamoji Raudų siena. Ant Šventyklos kalno stovi viena svarbiausių musulmonų šventovių – al Aksos mečetė (pastatyta 644 m.) ir Kubat as Sachra (686–691 m.). Žymus Kristaus Kančios kelias (Via Dolorosa), kuriuo galima patekti į Šventojo Kapo baziliką (IV–XII a.). Išlikę gausūs miesto įtvirtinimai su vartais, XVI a. citadele, I a. Dovydo bokštu. Yra krikščionims svarbios Šv. Onos ir Šv. Jokūbo bažnyčios, Paskutinės vakarienės menė su Dovydo kapu.

1981 m. Jeruzalės senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, nuo 1982 m. – į UNESCO pasaulio paveldo, kuriam kyla grėsmė, sąrašą.

Populiariausi sportiniai žaidimai mieste – futbolas ir krepšinis. Nuo 2011 m. mieste rengiamas maratonas.

Futbolas

• Beitar Jerusalem FC
• Hapoel Jerusalem FC

Krepšinis

• Jeruzalės Hapoel

• Jeruzalės nuotraukos