Gruzijos Geografija

Gruzijos geografija
Žemynas	Europa/Azija
Regionas	Kaukazas
Plotas	69 700 km² 100 % žemės 0 % vandens
Pakrantė	310 km
Sienos	Rusija 894 km Turkija 273 km Armėnija 219 km Azerbaidžanas 428 km
Aukščiausias taškas	Šchara 5 193 m
Žemiausias taškas	Tarp Počio ir Kulevio (-1,5-2,3 m)
Ilgiausia upė	Alazanis 407 km
Didžiausias ežeras	Paravanis 37,5 km²

Kartais laikoma tarpkontinentine šalimi, nes yra Rytų Europos ir Vakarų Azijos sankirtoje ir šiandien paprastai laikoma Europos dalimi. Šiaurėje ir šiaurės rytuose šalis ribojasi su Rusija, pietuose – su Turkija ir Armėnija, o pietryčiuose – su Azerbaidžanu.

Gruziją iš esmės supa Didžiojo ir Mažojo Kaukazo kalnai, kurie yra natūrali riba tarp Rytų Europos ir Vakarų Azijos. Kadangi Europos ir Azijos riba iš esmės yra „istorinis ir kultūrinis konstruktas“, Gruzijos padėtis žemyne buvo labai įvairi. Anaksimandras ribą tarp Europos ir Azijos nustatė palei Fazio upę (dabartinę Rionio upę), todėl šiaurinė Gruzijos dalis buvo priskirta Europai, o pietinė – Azijai. Šios nuostatos laikėsi ir Herodotas. Pagal vieną XVIII a. apibrėžimą, pagal kurį žemyno riba buvo nustatyta Kumos–Manyčiaus įduba, Gruzija ir visas Kaukazas buvo priskirti Azijai. Tačiau pagal kitą apibrėžimą riba buvo nubrėžta ties Arakso upe, taigi visa Gruzija atsidūrė Europoje.

 

 

Nepaisant nedidelio ploto, Gruzijos reljefas yra vienas įvairiausių tarp buvusių sovietinių respublikų. Tai viena kalnuočiausių Europos šalių, kurios didžioji dalis yra Kaukazo kalnuose, o jos šiaurinę ribą iš dalies apibrėžia Didžiojo Kaukazo kalnų grandinė. Mažojo Kaukazo kalnagūbris, einantis lygiagrečiai Turkijos ir Armėnijos sienoms, ir Lichio kalnagūbris, jungiantis Didįjį ir Mažąjį Kaukazą, sukuria natūralius barjerus, kurie iš dalies lemia kultūrinius ir kalbinius regionų skirtumus. Dėl savo aukščio ir menkai išvystytos transporto infrastruktūros daugelis kalnų kaimų žiemą yra praktiškai atskirti nuo išorinio pasaulio. Žemės drebėjimai ir nuošliaužos kalnuotose vietovėse kelia didelę grėsmę gyvybei ir turtui. Pastarojo meto stichinės nelaimės buvo didžiulės uolienų ir purvo nuošliaužos Adžarijoje 1989 m., dėl kurių pietvakarių Gruzijoje tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti namus, ir du žemės drebėjimai 1991 m., sugriovę kelis kaimus Račoje, Aukštutinėje Imeretijoje ir Pietų Osetijoje.

Gruzijoje yra apie 25 000 upių, ant daugelio jų yra pastatytos nedidelės hidroelektrinės. Vakaruose jos įteka į Juodąją jūrą, o rytuose – tekėdamos per Azerbaidžaną į Kaspijos jūrą. Didžiausia upė yra Kura, tekanti 1364 km iš šiaurės rytų Turkijos per rytų Gruzijos lygumas, sostinę Tbilisį ir Kaspijos jūrą. Rionis, didžiausia Vakarų Gruzijos upė, išteka Didžiajame Kaukaze ir įteka į Juodąją jūrą Počio uoste. Sovietų inžinieriai Juodosios jūros pakrantėje esančias upių žemumas pavertė svarbiausiomis subtropinėmis žemės ūkio dirvomis, išplatino ir ištiesino daugelį upės ruožų, nutiesė plačią kanalų sistemą. Gilūs kalnų tarpekliai sudaro Didžiojo Kaukazo topografines juostas.

 

 

Gruzijos pakrantės ilgis – 310 km. Iš Gruzijos pakrantės 57 km sudaro Adžarijos pakrantė, o 200 km – Abchazijos pakrantė. Gruzija turi 21 946 km² dydžio išskirtinę ekonominę zoną.

 

Gruzijos klimatui įtakos turi vidutinio drėgnumo klimatas vakaruose ir žemyninis klimatas rytuose. Didysis Kaukazo kalnagūbris švelnina vietos klimatą, saugodamas nuo šalto oro iš šiaurės. Šiltas ir drėgnas oras nuo Juodosios jūros iš vakarų lengvai patenka į pajūrio žemumas. Klimato zonos nustatomos pagal atstumą nuo Juodosios jūros ir aukštį virš jūros lygio. Juodosios jūros pakrantėje, nuo Abchazijos iki Turkijos sienos, ir regione, vadinamame Kolchidės žemuma, esančiame toliau nuo pakrantės, vyrauja subtropinis klimatas, pasižymintis didele drėgme ir gausiais krituliais (1 000-2 000 mm per metus; tuo tarpu Juodosios jūros uoste Batumyje iškrenta 2 500 mm per metus). Šiuose regionuose, kur vidutinė vidutinė žiemos temperatūra yra 5 °C, o vidutinė vasaros temperatūra – 22 °C, auga kelios palmių rūšys.

Rytinio Gruzijos lygumas nuo Juodosios jūros poveikio saugo kalnai, todėl čia vyrauja žemyninis klimatas. Čia vidutinė vasaros temperatūra yra nuo 20 °C iki 24 °C, žiemos – nuo 2 °C iki 4 °C. Drėgmė mažesnė, o per metus iškrenta vidutiniškai 500–800 mm kritulių. Rytuose ir vakaruose esantys alpinio ir aukštikalnių klimato regionai, taip pat pietryčiuose esantis pusdykumės Jorio plokščiakalnio regionas pasižymi skirtingu mikroklimatu.

Aukštesnėse vietovėse kritulių kiekis kartais būna dvigubai didesnis nei rytinėse lygumose. Vakaruose, maždaug iki 650 m aukščio, vyrauja subtropinis klimatas. Tuo tarpu aukščiau (bei į šiaurę ir rytus) vyrauja drėgni ir vidutiniškai šilti orai, vėliau – vėsūs ir drėgni orai. Alpinio klimato sąlygos prasideda maždaug 2100 m aukštyje, o aukščiau nei 3600 m sniego ir ledo būna ištisus metus.

Tbilisio (1991-2020 m. normos, bei kraštutinės reikšmės nuo 1881 m. iki dabar) klimatas   Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis Aukščiausia °C 19,5 22,4 28,9 34,4 35,1 40,2 42,0 40,4 37,9 33,3 27,2 22,8 42,0 Vid. aukščiausia °C 6,6 7,7 12,6 18,9 23,1 28,1 31,2 30,9 26,4 19,8 12,8 8,4 18,9 Vid. temperatūra °C 2,3 3,1 7,2 12,7 17,2 21,7 24,9 24,7 20,2 14,2 7,9 3,7 13,3 Vid. žemiausia °C −0,8 0,0 3,2 8,4 12,4 16,5 19,8 19,5 15,4 10,4 4,9 1,3 9,3 Žemiausia °C −24,4 −14,8 −12,8 −3,8 1,0 6,3 9,3 8,9 0,8 −6,4 −7,1 −20,5 −24,4 Krituliai mm 21 23 29 51 92 85 49 37 27 41 29 23 507 Duomenys: Pogoda.ru.net 2022 12 12

Suchumio klimatas   Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis Vid. aukščiausia °C 10,0 10,7 12,8 16,8 20,4 24,2 26,5 26,8 24,1 20,3 15,6 12,0 18,3 Vid. žemiausia °C 2,2 2,7 4,5 8,3 12,2 16,2 19,0 18,6 14,8 10,4 6,6 3,9 10,0 Krituliai mm 102 76 102 102 92 89 83 107 120 114 104 108 1 199 Duomenys: climatebase.ru 2022 12 12

Nuo devintojo dešimtmečio Juodosios jūros tarša labai pakenkė Gruzijos turizmui. Pagrindinė šios būklės priežastis – netinkamas nuotekų valymas. Pavyzdžiui, Batumyje 1990-ųjų pradžioje tik 18 proc. nuotekų buvo išvaloma prieš išleidžiant jas į jūrą. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje apytikriai 70 proc. paviršinio vandens buvo sveikatai kenksmingų bakterijų, dėl kurių Gruzijoje kilo daug žarnyno ligų.

Karas Abchazijoje padarė didelę žalą šiam regionui būdingoms ekologinėms buveinėms. Kitais atžvilgiais ekspertai manė, kad Gruzijos aplinkosaugos problemos nėra tokios rimtos kaip labiau industrializuotų buvusių sovietinių respublikų. Tačiau posovietiniais metais Gruzijos aplinkosaugos problemų sprendimas nebuvo vienas iš svarbiausių šalies vyriausybės prioritetų. 1993 m. protestuodamas prieš tokį neveiklumą atsistatydino aplinkos apsaugos ministras. 1994 m. sausį Gruzijos Ministrų kabinetas paskelbė apie naują tarpžinybinę aplinkos monitoringo sistemą, kurios tikslas – sutelkti atskiras programas ir pavesti jas valdyti Aplinkos apsaugos ministerijai. Sistema turėtų apimti centrinę aplinkosaugos, informacijos ir mokslinių tyrimų agentūrą. 1993 m. Gruzijos Žaliųjų partija pasinaudojo savo nedideliu kontingentu parlamente, kad iškeltų aplinkosaugos klausimus.

• Šiauriausias taškas (de jure): Abchazija
• Šiauriausias taškas (de facto): Mestijos rajonas, Samegrelas-Zemo Svanetija
• Piečiausias taškas: Dedoplisckaro rajonas, Kachetija
• Vakariausias taškas (de jure): Abchazija
• Vakariausias taškas (de facto): Adžarija
• Ryčiausias taškas: Dedoplisckaro rajonas, Kachetija (pasienyje su Azerbaidžanu)