Gražina Marija Martinaitienė

Gražina Marija Martinaitienė (1936 m. liepos 8 d. Širvintose – 2022 m. rugpjūčio 16 d. Vilniuje) – Lietuvos dailės istorikė, kultūrologė.

Vyras Marcelijus Martinaitis. 1958 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginaime institute, 1974 m. – dailėtyrą Lietuvos dailės institute, 1979 m. – aspirantūrą Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. 1994 m. humanitarinių mokslų daktarė.

Dirbo Lietuvos radijuje, žurnale „Kultūros barai“. 1981–1990 m. Lietuvos dailės instituto Kultūros paminklų sąvado rengimo grupės vadovė, 1990–2002 m. Kultūros ir meno instituto Sakralinės dailės skyriaus vedėja, 2002–2012 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto Bažnytinės dailės skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja.

Mokslinių tyrimų kryptys – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės menas, bažnytinė dailė, tautodailė, paminklosauga. Tęstinių leidinių „Menotyra“, „Lietuvos sakralinė dailė“ viena sudarytojų ir autorių. Parašė straipsnių apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės taikomąją dailę, bažnytinę dailę, profesionaliąją ir liaudies skulptūrą, kryždirbystę.

• A. Stasiulevičius: Dailininkas ir miestas, monografija, rusų k., 1987 m.
• Užnemunės grafai Butleriai ir jų meninis palikimas, monografija, 2002 m.
• Kontušo juostos Lietuvoje, monografija, 2007 m.
• Lietuvos kryždirbiai ir kryždirbystė XX a. pervartose, monografija, 2010 m.
• Audiniai ir jų spalvos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose, monografija, 2013 m.
• Ioannes Breutelt nos fecit, monografija, 2014 m.
• Atsiminimai apie skulptorių Juozą Mikėną, 2017 m.