Gambija

Gambijos Respublika angl. Republic of the Gambia
Vėliava Herbas
Gambija žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų
Sostinė	Bandžulis
Didžiausias miestas	Serekunda
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • -  • -	Adama Barrow - -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	11 456 km2 (158) 11,5 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	2 120 418 (146) 145,27 žm./km2 (49)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2012 3.403 mlrd. $ (161) 1,864 $ (146)
Valiuta	Dalasis (GMD)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +0 nėra
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Jungtinės Karalystės 1965 m. vasario 18 d.
Interneto kodas	.gm
Šalies tel. kodas	220

Gambiją iš visų pusių supa Senegalas, išskyrus nedidelę Atlanto vandenyno pakrantę.

Pagrindinis straipsnis – Gambijos istorija. Apie ikikolonijinę istoriją – Senegambija.

Arabų keliautojai Gambiją mini nuo IX-X a. Arabai ten prekiavo vergais, auksu, dramblio kaulu. XII-XIII a. iš Tekrūro valstybės į Gambijos slėnį išplatintas islamas. XIV a. dabartinės valstybės teritorija priklausė Malio imperijai. XIV a. Gambijos pakrantes pasiekė portugalai ir tapo svarbiausiais prekybininkais regione. Gambija tapo svarbiu vergų eksporto į Ameriką centru.

1588 m. Portugalija pardavė prekybines teises Gambijos slėnyje Anglijai. 1651–1661 m. dalis Gambijos žemių priklausė Kuršo kunigaikščiui Jakobui Ketleriui (buvo ATR vasalinės žemės kolonija). XVII a. pab. – XVIII a. dėl Senegambijos regiono varžėsi Anglija ir Prancūzija. 1783 m. Versalio sutartimi Gambijos slėnis pripažintas Anglijai, o likusi teritorija – Prancūzijai. Pradžioje Gambija buvo valdoma iš Siera Leonės, bet 1888 m. tapo atskira kolonija (Britų Gambija). 1906 m. buvo uždrausta vergovė.

1962 m. Gambija gavo autonomiją, o 1965 m. paskelbė nepriklausomybę ir tapo Tautų Sandraugos nare (t. y. valdoma Anglijos monarcho). Po 1970 m. šalis tapo respublika. Pirmuoju prezidentu tapo Dauda Džavara. 1981 m. opozicija bandė surengti perversmą, o jam nepavykus paprašė Senegalo pagalbos. 1982 m. šalis buvo priversta jungtis į Senegambijos konfederaciją ir būti priklausoma nuo Senegalo. 1989 m. Gambija iš konfederacijos pasitraukė. 1994 m. prezidentu tapo Jahja Džamė.

2013 m. Gambija pasitraukė iš Tautų Sandraugos.

Pagrindinis straipsnis – Gambijos politinė sistema.

Gambija – daugiapartinė, demokratinė, prezidentinė respublika. Šalies ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Įstatymų leidžiamąją valdžią atlieka vienerių rūmų parlamentas. Politinė padėtis šalyje nėra stabili – dažnai bandomi surengti valstybiniai perversmai, varžoma opozicija.

Pagrindinis straipsnis – Gambijos administracinis suskirstymas.

 

Gambija yra suskirstyta į 5 padalinius ir vieną atskirąjį miestą (Bandžulį). Padaliniai savo ruožtu dalinami į rajonus, kurių Gambijoje iš viso yra 48.

Padaliniai (skliaustuose – adm. centras):

1. Žemutinė Upė (Mansa Konko)
2. Vidurinė Upė (Džandžanburė)
3. Šiaurinis Krantas (Kerevanas)
4. Aukštutinė Upė (Basas)
5. Vakarinis (Brikama)
6. Bandžulis

 

Pagrindinis straipsnis – Gambijos geografija.

Gambija yra labai maža ir siaura šalis su sienomis nusidriekusiomis ties Gambijos upe. Šalies plotis svyruoja nuo 24 km iki 80 km, ilgis iš rytų į vakarus apie 470 km, visa jos teritorija užima 11 300 km². Dabartinės Gambijos sienos buvo nustatytos 1889 m. po sutarties tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos. Gambija yra beveik Senegalo anklavas ir mažiausia šalis Afrikos kontinente.

Klimatas tropinis, pasatinis. Nuo birželio iki lapkričio trunka lietingasis laikotarpis, vyrauja aukšta oro temperatūra. Nuo lapkričio iki gegužės tęsiasi sausasis laikotarpis, oro temperatūra vėsesnė.

Šalies teritorijos dalis nesiribojanti su upe, yra sausringa ir smėlėta. Didžioji šalies dalis lyguma, didžiausias geografinis aukštis nedaugiau nei 89 m virš jūros lygio. Šalyje yra mangrovės pelkių, tačiau dalis jų išnaikinta ir dabar ten ryžių laukai.

 

Pagrindinis straipsnis – Gambijos ekonomika.

Gambija yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Nepaisant žemės ūkio produktų asortimento išplėtimo, Gambijos ekonomika remiasi eksportuodama riešutus ir jų produktus į kitas Afrikos šalis. Apie tris ketvirtadalius Gambijos gyventojų dirba žemės ūkyje. Auginami ryžiai, soros, sorgai, kukurūzai ir manijokai. Taip pat auginami galvijai, ožkos, avys.

Ekonomika sutelkta apie žemės ūkio produktų apdirbimą ir lengvąją pramonę. Yra žvejybos pramonė.

Eksportuojami riešutų produktai, vytinta ir rūkyta žuvis, medvilnės pluoštas, palmių branduoliai, kailiai ir odos. Importuojami maisto produktai, kuras, įvairūs transporto įrengimai. Indija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Senegalas yra didžiausi šalies mainų partneriai.

Pagrindinis straipsnis – Gambijos demografija.

Gambijoje 2009 m. gyveno 1,7 mln. žmonių. Kaip ir daugelyje Vakarų Afrikos šalių, čia tautinė sudėtis marga: gausiausia etninė grupė yra mandingai (42 %), toliau seka fulai (18 %), volofai (16 %), džolai (10 %), soninkai (9 %) ir kt. Afrikos tautos (4 %). Apie 1 % gyventojų sudaro ne afrikietiškos kilmės asmenys (britai, libaniečiai ir kt.).

Gambijoje įstatymais numatyta religinė laisvė, nėra valstybinės religijos statuso, nors apie 90 % šalies gyventojų išpažįsta islamą. Gambijos musulmonai yra sunitai, plačiai paplitusios sufizmo tradicijos. Krikščionys sudaro 8 % šalies gyventojų (gyvena vakaruose ir pietuose), daugelis jų yra Romos katalikai. Apie 2 % gyventojų išpažįsta vietinius tikėjimus, yra neskaitlingas bahajų, budistų kiekis.

Apie 57 % šalies gyventojų gyvena miestuose, urbanizacijos rodiklis pastaraisiais metais sparčiai kyla. Tankiausiai gyvenami šalies vakarai, rečiau – rytinė dalis.

Pagrindinis straipsnis – Gambijos kultūra.

Gambijai būdingos Vakarų Afrikos kultūrinės tradicijos. Populiari muzika, atliekama tradiciniu regiono instrumentu kora. Iš šalies kilę keletas muzikantų, susilaukusių tarptautinio dėmesio (Foday Musa Suso, Papa Susso, Bai Konte ir kt.). Populiariausias sportas šalyje – futbolas.

• Gambijos ryšiai
• Gambijos transportas
• Gambijos karinės pajėgos
• Gambijos tarptautiniai santykiai
• Gambijos šventės

Vikiteka: Gambija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

 

Laisvajame žodyne yra terminas Gambija

Gambija – kelionių gidai, susiję su straipsniu

• Prezidento ir vyriausybės svetainė Archyvuota kopija 2009-12-29 iš Wayback Machine projekto.
• Naujienų tinklalapis Archyvuota kopija 2006-12-12 iš Wayback Machine projekto.
• CŽV statistika Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto.