Debesys – tai matomos vandens lašelių arba ledo kristalų sankaupos atmosferoje virš paklotinio paviršiaus.
Debesys susidaro tada, kai ore esančių vandens garų slėgis viršija sočiųjų vandens garų slėgį esamoje temperatūroje.
Debesys formuojasi vykstant vandens garų kondensacijai ir sublimacijai atmosferoje dėl padidėjusio vandens garų kiekio arba sumažėjusios oro temperatūros. Debesys gali susidaryti garuojant apatiniam rūko sluoksniui.
Pagrindinis procesas lemiantis oro temperatūros mažėjimą ir debesų formavimąsi laisvojoje atmosferoje yra adiabatinis oro kilimas. Oro temperatūra gali nukristi ir dėl spinduliuotės oro vėsimo ir turbulentinio maišymosi.
Debesų elementai: lašai ir kristalai yra tokie maži, kad jų masę atsveria trinties jėga. Nejudančiame ore lašelių kritimo greitis yra keli milimetrai per sekundę, o kristalų dar mažesnis. Dėl atmosferos turbulencijos debesų elementai neiškrinta, jie ilgą laiką kabo ore. Esant palankioms sąlygoms debesų elementai stambėja ir tampa pakankamai sunkūs, kad iškristų iš debesies kaip krituliai. Vieni debesys egzistuoja labai trumpą laiką, kiti išlieka ilgiau, bet juose esantys debesų elementai išgaruoja arba kondensuojasi.
Debesys išnyksta, kai vandens garų slėgis debesyje nutolsta nuo prisotinimo būsenos ir vandens lašeliai išgaruoja. Tai atsitinka augant oro temperatūrai arba mažėjant vandens kiekiui ore. Oro temperatūra debesies viduje gali padidėti oro masei leidžiantis ar debesį sušildžius esant trumpabange arba ilgabange spinduliuote. Vandens kiekis debesyje sumažėja iškritus krituliams.
Stebint Žemę iš kosmoso matomas debesuotas skliautas aplinkui planetą. Debesys dengiantys planetą turi savo formą ir struktūrą, ji gali nepakisti ilgą laiką. Kiekvienas debesis yra sudarytas iš lašų ir kristalų. Pagal elementus debesys yra skirstomi:
1802 metais gruodžio mėn. anglų farmacininkas Lukas Hovardas (Luke Howard) mokslinės draugijos susirinkime Londone pristatė savo darbą „debesų klasifikaciją“. Veikale L. Hovardas pasiūlė debesų pavadinimus, kurie naudojami iki šiol. Debesis pavadino lotyniškai sekdamas švedų botaniku Karlo Linėjaus pavyzdžiu. Savo klasifikacijoje jis išskyrė tris pagrindinius debesų tipus:
Jungdamas šiuos debesų pavadinimus, jis suteikė vardus ir keturiems papildomiems debesų tipams:
L. Hovardas nebuvo pirmasis, suklasifikavęs debesis. Tais pačiais 1802 metais prancūzų mokslininkas Žanas Baptistas Lamarkas išspausdino straipsnį „Apie debesų formas“. Jis siūlė penkis pagrindinius debesų tipus, prancūziškais terminais, tačiau Ž. B. Lamarko klasifikacija nepritraukė dėmesio, nes ji buvo gana miglota bei paskelbta prancūzų kalba. Dėl to L. Hovardo debesų klasifikacija buvo visuotinai priimtina ir XIX amžiuje modifikuota bei praplėsta.
Formos | Rūšys | Porūšiai | Atmainos | Motininiai debesys |
Cirrus | fibratus, uncinus, spissatus, castellanus, floccus. | intortus, radiatus, vertebratus, duplicatus. | mamma | Cirrocumulus, Altocumulus, Cumulonimbus. |
Cirrocumulus | stratiformis, lenticularis, castellanus, floccus. | undulatus, lacunosus. | virga, mamma. | |
Cirrostratus | fibratus, nebulosus. | duplicatus, undulatus. | Cirrocumulus; Cumulonimbus. |
Formos | Rūšys | Porūšiai | Atmainos | Motininiai debesys |
Altocumulus | stratiformis, lenticularis, castellanus, floccus. | translucidus, perlucidus, opacus, duplicatus, undulatus, radiatus, lacunosus. | virga, mamma. | Cumulus, Cumulonimbus. |
Altostratus | translucidus, opacus, duplicatus, undulatus, radiatus. | virga, praecipitatio, pannus, mamma. | Altocumulus, Cumulonimbus. |
Formos | Rūšys | Porūšiai | Atmainos | Motininiai debesys |
Stratocumulus | stratiformis, lenticularis, castellanus. | translucidus, perlucidus, opacus, duplicatus, undulatus, radiatus, lacunosus. | mamma, virga, praecipitatio. | Altostratus, Nimbostratus, Cumulus, Cumulonimbus. |
Stratus | nebulosus, fractus. | opacus, translucidus, undulatus. | praecipitatio | Nimbostratus, Cumulus, Cumulonimbus. |
Nimbostratus | praecipitatio, virga, pannus. | Cumulus, Cumulonimbus. |
Formos | Rūšys | Porūšiai | Atmainos | Motininiai debesys |
Cumulus | humilis, mediocris, congestus, fractus. | radiatus | pileus, velum, virga, praecipitatio, arcus, pannus, tuba. | Altocumulus, Stratocumulus. |
Cumulonimbus | calvus, capillatus. | praecipitatio, virga, pannus, incus, mamma, pileus, velum, arcus, tuba. | Altocumulus, Altostratus, Nimbostratus, Stratocumulus, Cumulus. |
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Debesis, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.