Biologinė Klasifikacija

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Mokslo šaka, užsiimanti gyvų organizmų klasifikavimu vadinama taksonomija. Pirmasis klasifikuoti organizmus bandė Aristotelis, kuris juos suskirstė į augalus ir gyvūnus. Vėliau bandymų klasifikuoti buvo daug. Ypač šis darbas paspartėjo išradus mikroskopą ir nustačius, kad dar egzistuoja didelė mikroorganizmų įvairovė. Tačiau labiausiai pripažinta švedų mokslininko Karlo Linėjaus (1707–1778) binarinė nomenklatūra. Jis rūšies pavadinimą sudarė iš dviejų lotyniškų žodžių, kurių pirmasis nurodo gentį, o antrasis – rūšį. Prie pavadinimo dar pridedama rūšį aprašiusiojo mokslininko pavardė ar jos santrumpa bei aprašymo metai. Didžiausias K. Linėjaus darbas – 1735 m. išleista pasaulio augalų ir gyvūnų sistema. K. Linėjaus veikale „Species Plantarum“ (1753 m.) augalai suskirstyti į 24 klases, iš jų 23 apėmė žiedinius, o 24-oji – sporinius augalus.

Klasifikacija egzistuoja ir kituose moksluose, ne tik biologijoje (pavyzdžiui, dangaus kūnų klasifikacija astronomijoje).

Tradicinė klasifikacijos sistema biologijoje atrodo taip (be jos dar galima filogenetinė klasifikacija):

• Domenas (Domain). Išskiriami trys evoliuciniai domenai: bakterijos (Bacteria), archėjos (Archaea) ir eukarijai (Eukarya).

• Karalystė (Regnum). 1969 m. R. H. Vitakeris (R. H. Whittaker) organizmus suskirstė į penkias karalystes: augalai (Plantae), gyvūnai (Animalia), grybai (Fungi), protistai (Protista) ir moneros (Monera). Į karalystes organizmai buvo suskirstyti atsižvelgiant į ląstelės tipą, jų struktūrą bei mitybinius poreikius.
  • Pokaralystė (Subregnum). Augalų karalystė skirstoma į tris pokaralystes: raudondumblių (Rhodobionta), tikradumblių (Phycobionta) ir stuomeninių (Cormobionta, arba Embryobionta). Pokaralystės taksonominiam rangui pridedama lotyniška galūnė -bionta. Šis rangas yra žemesnis už karalystės. Gyvūnai skirstomi į dvi subkaralystes: vienaląsčiai (Protozoa) ir daugialąsčiai (Metazoa).

• Tipas (gyvūnams); Skyrius (Phyllum, Divisio) (augalams ir grybams). Augalams skyriaus rangas lotyniškai užrašomas su galūne -phyta, o lietuviškai su galūne -ūnai (pvz., pušūnai – Pinophyta). Čia priklauso samanūnai, pataisūnai, asiūkliūnai, šertvūnai, magnolijūnai. Gyvūnų tipai yra: sarkodiniai (Sarcodina), žiuželiniai (Mastigophora), sporagyviai (Sporozoa), blakstienotieji (Ciliophora), pintys (Spongia), duobagyviai (Coelenterata), plokščiosios kirmėlės (Platyhelminthes), apvaliosios kirmėlės (Nemathelminthes), žieduotosios kirmėlės (Annelida), nariuotakojai (Arthropoda), moliuskai (Mollusca), dygiaodžiai (Echinodermata), chordiniai (Chordata). Gyvūnų skyriai yra spinduliniai (Radiata) ir dvišaliai (Bilateralia). Gyvūnų skyrius yra aukštesnis taksonominis rangas už tipą.
  • Potipis, Poskyris (Subphylum, Subdivision) – žemesnis rangas už tipą ir skyrių.
  • Antklasis (Superclasis) – aukštesnis rangas už klasę, bet žemesnis už potipį ar poskyrį.

• Klasė – apima giminingus būrius (gyvūnų) arba eiles (augalų, grybų). Pavyzdžiui, graužikų, vabzdžiaėdžių, plėšriųjų ir kt. būriai priklauso žinduolių klasei. Giminingos klasės, kurių atstovai yra panašios sandaros ir kilę iš bendrų protėvių, jungiamos į tipus (gyvūnai) arba skyrius (augalai). Pavyzdžiui, varliagyviai, paukščiai, žinduoliai priklauso chordinių tipui. Vienaskilčiai ir dviskilčiai augalai priklauso gaubtasėklių skyriui. Terminą XVII a. pab. pasiūlė Ž. Turneforas, o pritaikė sistematikoje Karlas Linėjus.
  • Poklasis – augalų ir gyvūnų sistematikoje žemesnis už klasę. Pavyzdžiui, žinduolių klasė skirstoma į du poklasius: pirmažvėriai (Prototheria) – jiems būdingi labai senoviniai bruožai ir maža smegenų dėžė, ir tikrieji žvėrys (Theria). Magnolijainių (Magnoliopsida) arba dviskilčių augalų klasė skirstoma į keletą poklasių: vėdrynažiedžiai, gvazdikažiedžiai, erškėčiažiedžiai ir kt.

• Būrys (Ordo) – pagal rangą yra tarp klasės ir šeimos. Taikoma gyvūnams. Giminingos šeimos jungiamos į būrį, o giminingi būriai sudaro klasę. Dėl požymių gausos gali būti tarpiniai rangai: antbūris, infrabūrys, pobūris. Augalų ir grybų sistematikoje būrio atitikmuo yra eilė.
• Eilė (Ordo) – naudojama augalų ir grybų sistematikoje. Terminą pradėjo naudoti Karlas Linėjus 1735 m. Eilė apima giminingas šeimas. Pvz., pievagrybiniai, mėšlagrybiniai, kiškiabudiniai ir kt. Artimos grybų šeimos jungiamos į agarikiečių eilę. Sistematiškai artimos eilės grupuojamos į poklasius ir klases.
  • Pobūris
  • Antšeimis

• Šeima – ji yra tarp aukštesnės klasės pakopos ir žemesnės genties pakopos, t. y. vienoje klasėje gali būti viena ir daugiau šeimų, o šeimoje būti viena ar daugiau genčių. Pavyzdžiui, žmonės priklauso hominidų šeimai.
  • Pošeimis
  • Triba

• Gentis (Genus) – apima filogenetiškai artimas rūšis. Pavyzdžiui, įvairių rūšių musmirės jungiamos į musmirių (Amanita) gentį, įvairūs driežai – į driežų (Lacerta) gentį. Genties pavadinimas nurodomas vienu lotynišku pavadinimu. Lietuviškai augalų gentį įprasta reikšti vienaskaita, o gyvūnų – daugiskaita. Paprastai į gentį apjungiama nuo vienos iki kelių šimtų ar net tūkstančių giminingų rūšių. Jei gentyje tėra tik viena rūšis, tai tokia gentis yra monotipinė, pvz., usūrinis šuo (Nyctereutes). Dažnai gentys dar skirstomos į smulkesnes kategorijas – pogentes, kurios apima ypač artimas rūšis. Artimos gentys jungiamos į stambesnį sistematinį vienetą – šeimą.
  • Pogentė
  • Sekcija
    • Subsekcija

• Rūšis
  • Porūšis
  • Variatetas (tik augalų)
  • Forma
  • Veislė