Afrėka: žemīnā

Ožem 29,2 mln. km², so saluom - 30 244 050 km², Afrėkas žemīns sodara 20,3% svieta sausomuos ėr anamė gīven 18% Žemės gīvėntuoju (1,4 mlrd. žmuoniū). Jauniausis žemīns palē gīvėntuoju amžiu. Žemīna ėlgoms - aple 8000 km šiaurės - pėitū krīptėm ėr aple 7500 km vakarū - rītū.

Afrėkas pavadėnėms kėla nu Afridi gėntėis, katra gīvena šiaurės Afrėkuo pri Kartagėnas. Ruomienā Afrėka vadėna tik vėina ėš pruovincėju nūdėinas šiaurės Afrėkuo.

Kartās sakuoma īr, ka Afrėka nie atskėrs žemīns, bet karto so Eurazėjė sodara vėina Eurafrėkas žemīna.

• Pluotībė – 30,319 mln. kvadratėniu km;
• Gīvėntuoju skaitlios – 1,4 mlrd.;
• Aukštiausis kalns – Kilimandžars – 5895 m;
• Žemiausė vėita – Asalė ežers – 153 m žemiau jūras līgė;
• Ėlgiausė opė – Nėls – 6671 km;
• Dėdliausis ežers – Viktuorėjė – 69 000 kvadratėniu km;
• Dėdliausė valstībė palē gīvėntuoju skailio – Nigerėjė – 231 mln.;
• Dėdliausė valstībė palē pluotībė – Alžīrs – 2,38 mln. kvadratėniu km;
• Dėdliausis miests – Laguosos – 21 mln. gīvėntuoju.

Puolitėškā žemīns organėzouts i Afrėkas Sājonga, katrā prigol mažne vėsas Afrėkas šalis.