Islams

Ana īr monoteistėnė viera, ė anuos ėšpažėniejē vadėnamė mosolmuonās. Dievs īr vadėnams Alacho ėr anuo pranašos īr Mahomets. Malduos nomā īr vadėnamė mečetiem. Islams atsėrada 632 m. Arabėjuo. Ans zars ėšplėta vėsam Arabu svietė ė paskiau ė tuolėmesniūs kraštūs (Indonezėjuo, Indėjuo, Torkėjuo).

Islams tor dvė pamatėnė atšakė:

• Sunėzmos (dėdliausė, dėdoma Arabėjuo, Torkėjuo ė kėtor)
• Šijėzmos (mažesnė, dėdoma Iranė, daug īr tēpuogė Irakė, Afganėstanė)

Kėtas palē dėdoma mizernos atšakas: charidžėtā. Kai katrūs šalīs, kāp Saudo Arabėjuo, paplėtosė radėkalė sunėtu islama skvarma, vahabėzmos. Anou vierėj tēpuogė teruorėstėnė tėpa valdės kāp Talibans, Islama valstībė.

Lietovuo tēpuogė īr islama ėšpažīstontiu — mažne 0,1%. Ėš vėsa Lietovuo vēk ketorės mečetės, vuo pėnkta da īr Vėlniou bovosė, pakuol anuos nasogriuovė. Žemaitėjuo mosolmuonu malduos nomū nie.

Islama mens tonkiausē pasėreišk arkitektūruo, kaligrafėjuo, tekstėlie, keramėkuo, stėkla apdėrbėmė.

Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont. Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė.