Serbia: Pagilian idiay Europa

21°E / 44°N 21°E / 44; 21

Ti Serbia, opisial a ti Republika ti Serbia (Serbio: Republika Srbija, Република Србија, panangibalikas [repǔblika sř̩bija]), ket ti naturay nga estado a mabirukan kadagiti pagsasabtan a nagbaetan ti Sentral ken Abagatan a daya nga Europa, a mangsakop ti akin-abagatan a parte ti Tanap Panonika ken ti sentral a Balkan. Ti Serbia ket naserraan ti daga ken pagbeddenganna ti Hungaria iti amianan; ti Romania ken Bulgaria iti daya; ti Amianan a Macedonia iti abagatan; ken ti Kroasia, Bosnia, ken Montenegro iti laud; daytoy ket mangtunton pay ti pagbeddenganna iti Albania babaen ti naisuppiatan a teritorio ti Kosovo. Ti kapitolio ti Serbia ti Belgrade ket maysa kadagiti kadakkelan a siudad idiay Abagatan a daya nga Europa. Manipud kadagiti senso idi 2011, ti Serbia (malaksid ti Kosovo) ket addaan iti dagup ti populasion iti a 7.2 a riwriw.

Republika ti Serbia
Република Србија
Republika Srbija
  (Serbio)
Wagayway ti Serbia
Wagayway
Eskudo ti Serbia
Eskudo
Nailian a kanta: Боже правде
Bože pravde
Dios ti Hustisia
Lokasion ti Serbia (berde) ken ti naisuppiatan a teritorio ti Kosovo (napusasaw a berde) idiay Europa (nangisit a kolordapo).
Lokasion ti Serbia (berde) ken ti naisuppiatan a teritorio ti Kosovo (napusasaw a berde)
idiay Europa (nangisit a kolordapo).
Kapitolio
ken kadakkelan a siudad
Belgrade
44°48′N 20°28′E / 44.800°N 20.467°E / 44.800; 20.467
Opisial a sasaoSerbio
Grupgrupo ti etniko
(2011)
  • 83% Serbio
  • 3.5% Hungararo
  • 2% Roma
  • 2% Bosnio
  • 9% dadduma pay
  • (malaksid ti Kosovo)
Nagan dagiti umiliSerbio
GobiernoUnitario a parlamentario
a batay-linteg a republika
• Presidente
Aleksandar Vučić (Александар Вучић)
• Kangrunaan a Ministro
Ivica Dačić (Ивица Дачић)
• Presidente ti Nailian nga Asemblia
Ana Brnabić (Ана Брнабић)
LehislaturaNailian nga Asemblia
Pannakaporma
• Mediebal nga estado
naladaw a maika-8 a siglo
• Pagarian ti Serbia
1217
• Imperio ti Serbia
1346
• Panagrukma ti Otomano
1459
• Prinsipalidad ti Serbia
1817
• Pagarian ti Serbia
1882
• Panagkaykaysa idiay Yugoslavia
1918
• Nawaya a republika
2006
Kalawa
• Mairaman ti Kosovo
88,361 km2 (34,116 sq mi) (Maika-111)
• Malaksid ti Kosovo
77,474 km2 (29,913 sq mi)
Populasion
• Karkulo idi 2020
Neutral decrease 6,926,705 (malaksid ti Kosovo) (Maika-105)
• Densidad
89/km2 (230.5/sq mi) (Maika-95)
GDP (PPP)Karkulo idi 2020
• Dagup
decrease $130.6 billion malaksid ti Kosovo) (Maika-78)
• Tunggal maysa a tao
increase $18,840 (malaksid ti Kosovo) (Maika-66)
GDP (nominal)Karkulo idi 2020
• Dagup
increase $52 bilion (malaksid ti Kosovo) (Maika-84)
• Tunggal maysa a tao
increase $7,497 (malaksid ti Kosovo) (Maika-75)
Gini (2019)positive decrease 33.3
kalalainganna
HDI (2019)increase 0.806
nangato unay · Maika-64
KuartaDinar ti Serbia (RSD)
Sona ti orasUTC+1 (CET)
• Kalgaw (DST)
UTC+2 (CEST)
Pagmanehuankanawan
Kodigo ti panagtawag+381
Kodigo ti ISO 3166RS
TLD ti internet
  • .rs
  • .срб

Dagiti nota

Dagiti nagibasaran

Dagiti akinruar a silpo

Serbia: Pagilian idiay Europa  Dagiti midia a mainaig iti Serbia iti Wiki Commons
Serbia: Pagilian idiay Europa  Pakaammo ti panagbiahe idiay Serbia manipud iti Wikivoyage (iti Ingles)

This article uses material from the Wikipedia Ilokano article Serbia, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Ti linaon ket magun-od babaen ti CC BY-SA 4.0 malaksid no adda sabali a naibaga. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Ilokano (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.

Tags:

Heograpikal a nagsasabtan

🔥 Trending searches on Wiki Ilokano:

Opisial a pagtaenganGlobalisasionAkinlaud nga Europa1271TimurSPinguinoSuppiat nga Arabo-IsraeliProsaBioteknolohiaNagkaykaysa a PagpagilianPamiliaAlpabetoMusikaJean-Jacques RousseauSilabaPutbolTabakoTeknolohiaWayback MachineMarcel ProustPagsasao nga AlbanesPagsasao a TamilEtikaAustriaWashington, D.C.Carl Friedrich GaussGobiernoPusoDiktaduraAbrahamAlpabeto a LatinBurundiCarlos P. GarciaRahaIdeolohiaBungaNicaraguaLaurel, BatangasWorld Geodetic SystemGregor MendelArtikoISO 4217IranPagsasao a HabanesTel AvivMaikadua a pagsasaoMakinaAlbert EinsteinImperialismoSeptiembre 1Pebrero 7SiriaBiag ni Lam-angAldawRangtayEkonomikaSiudad ti New YorkBernIti sao mi ditoy ket IlokanoPagsasao nga ArabikoTrangkasoHelen HuntPoloniaPagsasaoMichael JacksonMayo 1BietnamMaika-70 a paralelo amiananSuleiman INobiembre 7🡆 More