Pagsasao A Sueko: Amianan nga Alemania a pagsasao a kaaduan ti agsasao idiay Suesia ken dagiti paset ti Pinlandia

Ti pagsasao a Sueko (svenska (tulong·pakaammo)) ket maysa nga Amianan nga Alemania a pagsasao, a maisasao ti agarup a 10 a riwriw a tattao,kaaduan ti agsasao idiay Suésia ken dagiti paset ti Pinlandia, maipangpangruna kadagiti aplaya na ken dagiti is-isla ti Åland.

Pagsasao a Sueko
svenska
Pannakabalikas[ˈsvɛ̂nskâ]
Patubo iti
Pagsasao A Sueko: Amianan nga Alemania a pagsasao a kaaduan ti agsasao idiay Suesia ken dagiti paset ti Pinlandia Suésia (9.4 a riwriw)
Pagsasao A Sueko: Amianan nga Alemania a pagsasao a kaaduan ti agsasao idiay Suesia ken dagiti paset ti Pinlandia Pinlandia (290,000)
Pagsasao A Sueko: Amianan nga Alemania a pagsasao a kaaduan ti agsasao idiay Suesia ken dagiti paset ti Pinlandia Estados Unidos (70,000)
Pagsasao A Sueko: Amianan nga Alemania a pagsasao a kaaduan ti agsasao idiay Suesia ken dagiti paset ti Pinlandia Espania (40,000)
Pagsasao A Sueko: Amianan nga Alemania a pagsasao a kaaduan ti agsasao idiay Suesia ken dagiti paset ti Pinlandia Nagkaykaysa a Pagarian (30,000)
Pagsasao A Sueko: Amianan nga Alemania a pagsasao a kaaduan ti agsasao idiay Suesia ken dagiti paset ti Pinlandia Kanada (20,000)
RehionAkin-amianan a Europa, dagiti paset ti Estados Unidos ken dadduma pay a pagilian.
Patubo a mangisasao
c. 9 riwriw (2006)
Indo-Europeano
  • Aleman
    • Amianan nga Alemania
      • Daya a Scandinavia
        • Pagsasao a Sueko
Latin (Alpabeto a Sueko), Runic (aginggana idi maika-13 a siglo)
Opisial a kasasaad
Opisial a mangisasao
Pagsasao A Sueko: Amianan nga Alemania a pagsasao a kaaduan ti agsasao idiay Suesia ken dagiti paset ti Pinlandia Suésia
Pagsasao A Sueko: Amianan nga Alemania a pagsasao a kaaduan ti agsasao idiay Suesia ken dagiti paset ti Pinlandia Pinlandia
Pagsasao A Sueko: Amianan nga Alemania a pagsasao a kaaduan ti agsasao idiay Suesia ken dagiti paset ti Pinlandia Kappon ti Europa
Konsilo a Nordiko
NagalagadKonseho ti Pagsasao a Sueko (idiay Suesia)
Pagadalan ti Panagsukisok para iti Pagsasao a Sueko (idiay Pinlandia)
Kodkodigo ti pagsasao
ISO 639-1sv
ISO 639-2swe
ISO 639-3swe
Linguaesperio52-AAA-ck aginggana ti -cw
Pagsasao A Sueko: Amianan nga Alemania a pagsasao a kaaduan ti agsasao idiay Suesia ken dagiti paset ti Pinlandia
Dagiti nagnangruna a lugar nga agsasao iti Sueko
Aglaon daytoy nga artikulo kadagiti simbolo ti ponetiko ti IPA. No awan ti maitunos a suporta ti panangipaay, mabalin a makitam dagiti marka-ti-saludsod, kahon, wenno sabali pay a simbolo imbes a dagiti karakter ti Unicode.

Dagiti paammo

Dagiti nagibasaran

Maiimaldit a nagtaudan

  • (iti Sueko) Bergman, Gösta (1984), Kortfattad svensk språkhistoria, Prisma Magnum (4th nga ed.), Stockholm: Prisma, ISBN 91-518-1747-0, OCLC 13259382
  • (iti Sueko) Bolander, Maria (2002), Funktionell svensk grammatik, Stockholm: Liber, ISBN 91-47-05054-3, OCLC 67138445
  • Crystal, David (1999), The Penguin dictionary of language (2nd nga ed.), Londres: Penguin Books, ISBN 0-14-051416-3, OCLC 59441560
  • (iti Sueko) Dahl, Östen (2000), Språkets enhet och mångfald, Lund: Studentlitteratur, ISBN 91-44-01158-X, OCLC 61100963
  • (iti Sueko) Engstrand, Olle (2004), Fonetikens grunder, Lund: Studentlitteratur, ISBN 91-44-04238-8, OCLC 66026795
  • (iti Sueko) Elert, Claes-Christian (2000), Allmän och svensk fonetik (maika-8 nga ed.), Stockholm: Norstedts Akademiska Förlag, ISBN 91-1-300939-7
  • (iti Sueko) Ferlin, Nils Barfotabarn (1976) Stockholm: Bonnier ISBN 91-0-024187-3
  • (iti Sueko) Garlén, Claes (1988), Svenskans fonologi, Lund: Studentlitteratur, ISBN 91-44-28151-X, OCLC 67420810
  • Granberry, Julian (1991), Essential Swedish Grammar, New York: Dover Publications, ISBN 0-486-26953-1, OCLC 23692877
  • International Phonetic Association (1999), Handbook of the International Phonetic Association: a guide to the use of the International Phonetic Alphabet, Cambridge: Cambridge University Press, ISBN 0-521-63751-1, OCLC 40305532
  • (iti Sueko) Josephson, Olle (2005) Ju: ifrågasatta självklarheter om svenskan, engelskan och alla andra språk i Sverige 2nd edition, Stockholm: Nordstedts ordbok, ISBN 91-7227-446-8
  • (iti Sueko) Kotsinas, Ulla-Britt (1994), Ungdomsspråk, Uppsala: Hallgren & Fallgren, ISBN 91-7382-718-5, OCLC 60994967
  • (iti Sueko) Pettersson, Gertrud (1996), Svenska språket under sjuhundra år: en historia om svenskan och dess utforskande, Lund: Studentlitteratur, ISBN 91-44-48221-3, OCLC 36130929
  • (iti Sueko) Svenska språknämnden (2000), Svenska skrivregler (maika-2 nga ed.), Stockholm: Liber (naipablaak idi 2002), ISBN 91-47-04974-X
  • (iti Sueko) Svensson, Lars (1974), Nordisk paleografi: Handbok med transkriberade och kommenterade skriftprov, Lund: Studentlitteratur, ISBN 9144053916, OCLC 1303752

Tags:

Maipanggep iti daytoy nga uniPapeles:Sv-svenska.oggPinlandiaSuésiaSv-svenska.oggWikipedia:Tulong para iti midia

🔥 Trending searches on Wiki Ilokano:

2007ArkoKompiuterKarayan YangtzeAstronomiaSan MarinoIslamMedinaKabulFibonacciAgrikultura703BasketbolBurtongEnero 19HelsinkiDagiti ballasiw-taaw a FilipinoEDagiti Nagkaykaysa nga Emirato nga AraboBalayIsraelKímikaTabakoAsiaHesúsBrie LarsonSeptiembre1882Animasion1933ReykjavíkWorld Geodetic SystemAlpesShia nga IslamRepublika ti IrlandaTropikoPeypinFilipinasJean MaraisGene HackmanSikhismo2016SingapurParke RizalEnero 11Sandra BullockISO 4217Anguillaagosto 31802TanzaniaWoodrow WilsonTurkiaBulkan MalinaoKomunikasionCoyhaiqueMussaenda philippicaDanawAnarkismoKarachiPagsasao a SuekoMaikadua a Sangalubongan a GubatImperio a Britaniko2004Republika ti Tengnga nga AprikaPapa Gregorio III🡆 More