Pagsasao A Portuges: Romanse a pagsasao nga opisial a pagsasao ti Portugal

Ti Pagsasao a Portuges (português (tulong·pakaammo) wenno língua portuguesa) ket maysa a Pagsasao a Romanse.

Daytoy ket isu ti opisial a pagsasao iti Portugal, ti sigud nga Abagatan nga Amerika a Portuges a kolonia iti Brasil ken dagiti sigud a kolonia ti Aprika: Mozambique, Angola, Cabo Verde, Guiné-Bissau ken Santo Tomas ken Prinsipe.Ti Portuges ket addan pay ti kasasaad a kas kadua nga opisial a pagsasao (maikaduaan kadagiti patneng a pagsasao) idiay Macao ken idiay Daya a Timor iti Abagatan nga Asia; Dagiti agsasao ti Portuges ket mabirukan pay iti Goa idiay India.

Portuges
Português
Pannakabalikas[purtuˈɣeʃ] (EP)
[poχtuˈɡe(j)s] (BP)
[poɾtuˈɣes]1 (G)
Patubo itiKitaen ti heograpika a pannakaiwarwaras iti Portuges
RehionAprika, ti Amerika, Asia, Europa ken Oceania
Patubo a mangisasao
Dagup: 236 a riwriw (2007)
Indo-Europeano
  • Italiano
    • Romanse
      • Lumaud a Romanse
        • Gallo-Iberia
          • Ibero-Romanse
            • Laud-Iberia
              • Galicia-Portuges
                • Portuges
Latin (Abesedario a Portuges)
Opisial a kasasaad
Opisial a mangisasao

1 nga agkamkammatalek
Dagiti organisasion
NagalagadInternasional a Pagadalan ti Pagsasao a Portuges
Academia Brasileira de Letras (Brasil)
Academia das Ciências de Lisboa, Classe de Letras (Portugal)
CPLP
Kodkodigo ti pagsasao
ISO 639-1pt
ISO 639-2por
ISO 639-3por
Linguaesperio51-AAA-a
Pagsasao A Portuges: Romanse a pagsasao nga opisial a pagsasao ti Portugal
  Patneng a pagsasao
  Opisial ken administribo a pagsasao
  Kultural wenno maikadua a pagsasao
Aglaon daytoy nga artikulo kadagiti simbolo ti ponetiko ti IPA. No awan ti maitunos a suporta ti panangipaay, mabalin a makitam dagiti marka-ti-saludsod, kahon, wenno sabali pay a simbolo imbes a dagiti karakter ti Unicode.

Dagiti nagibasaran

Adu pay a mabasbasa

  • Barbosa, Plínio A.; Albano, Eleonora C. (2004). "Brazilian Portuguese". Journal of the International Phonetic Association (iti Ingles). 34 (2): 227–232. doi:10.1017/S0025100304001756.
  • Cruz-Ferreira, Madalena (1995). "European Portuguese". Journal of the International Phonetic Association (iti Ingles). 25 (2): 90–94. doi:10.1017/S0025100300005223.
  • Hutchinson, Amélia P.; Lloyd, Janet; Sousa, Cristina (2019). Portuguese: An Essential Grammar (iti Ingles) (Maika-3 nga ed.). Routledge. ISBN 978-1-315-30717-6.
  • Perini, Mário A. (2002). Modern Portuguese: A Reference Grammar (iti Ingles). Yale University Press. ISBN 0-300-09155-9.
  • Whitlam, John (2011). Modern Brazilian Portuguese Grammar: A Practical Guide (iti Ingles) (Maika-2 nga ed.). Routledge. ISBN 978-0-203-84392-5.

Tags:

AngolaBrasilCabo VerdeDaya a TimorGuiné-BissauMacaoMaipanggep iti daytoy nga uniMozambiquePapeles:Pt-Portugues.oggPortugalPt-Portugues.oggSanto Tomas ken PrinsipeWikipedia:Tulong para iti midia

🔥 Trending searches on Wiki Ilokano:

James BuchananWashington, D.C.KatutuboHulio 13KatarDigital object identifierLiteraturaPinguinoBoise, IdahoWikipediaMayo 201968 Pammadayaw a PalancaPremio Nobel iti KappiaBibcodePagsasao a RusoHerusalemAgosto 15EdukasionKomiksEskulturaUMarka ti pabrikaRahaPammadayaw nga OscarHartford, ConnecticutAbaPerez, QuezonHokkaidoTurkia1TampogSzczecinListaan dagiti pagilian babaen ti populasionSona ti orasIti sao mi ditoy ket IlokanoSeptiembre 28Nawaya a linaonKulturaMayo 292005AlmendrasEksplosiboFyodor DostoyevskyBelhikaSéksual a panaginnalaKaterina, Dukesa ti CambridgeHeograpikal a nagsasabtanAtlanta19261691Enero 3CagrarayGNU General Public LicenseProsaBajo Cauca AntioquiaEnsiklopedia1783SeptiembreHulio 23KaribeDisiembre 29🡆 More