Ryga: Latvijos sostinė ir didžiausias Baltijos šalių miestas
Ryga (latv.
Rīga, lyv. Rīgõ) – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė. Rygoje gyvena trečdalis Latvijos gyventojų, didžiausias Baltijos valstybių miestas.
| Ryga latv. Rīga | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Latvija |
| Istorinis regionas |  Vidžemė |
| Įkūrimo data | 1201 |
| Meras | Mārtiņš Staķis |
| Gyventojų | 605 802 |
| Plotas | 307,17 km² |
| Tankumas | 1 972 žm./km² |
| Altitudė | 7 m |
| Pašto kodas | LV-10(01-84) |
| Tinklalapis | www.riga.lv |
 Vikiteka | Ryga |
| Kirčiavimas | Rygà |
Įkurtas 1201 m., priklausė Hanzos sąjungai. Nuo 1997 m. Rygos istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasižymi jugendo ir XIX a. medine architektūra. Miestas įtrauktas į Europos plytų gotikos kelią.
Mieste nemažai mokslo įstaigų, tarp kurių Latvijos universitetas, Rygos technikos universitetas ir Rygos Stradinio universitetas. 1989 m. įkurtas didžiausias Baltijos šalyse automobilių muziejus.
2021 m. Rygoje apsilankė apie 1,9 mln. svečių.
Istorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Rygos istorija.
XII a. pabaigoje pradėtos pirmosios misijos, kuriomis siekta pakrikštyti rytų Pabaltijo gyventojus. Po kelių sėkmingų žygių 1197–1199 m. palei Dauguvą buvo įkurta vokiečių riterių vienuolių kolonija. Pirmoji įtvirtinta gyvenvietė vadinosi Ikskuliu (Uexküll; dabartinė Ikškilė).
Oficialia Rygos miesto data laikomi 1201 m. Miestą įkūrė Kalavijuočių ordino įkūrėjas vyskupas Albertas (Albert von Buxhöwden, 1165–1229). Nuo 1255 m. Rygos arkivyskupo rezidencija. 1282 m. miestas tapo Hanzos sąjungos nariu. Po Livonijos padalijimo 1561 m. miestas 20 metų liko nepriklausomas ir tik 1581 m. atiteko Abiejų Tautų Respublikai. Vėliau, 1621–1709 m., Ryga buvo švedų valdžioje, o nuo 1710 m. iki I pasaulinio karo buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Iki XIX a. pabaigos Ryga pamažu išaugo į vieną iš svarbiausių Rusijos imperijos uostų, gyventojų skaičius tarp 1850 ir 1900 m. padidėjo keturis kartus. 1900 m. pusė Rygos gyventojų buvo Baltijos vokiečiai, po ketvirtį rusų ir latvių.
1868 m. buvo įkurta Rygos latvių draugija, kuri pradėjo rūpintis latvių kultūros puoselėjimu ir suorganizavo tris pirmąsias dainų šventes.
1918–1940 m. Ryga buvo nepriklausomos Latvijos Respublikos sostine, 1940–1941 m. ir 1944–1990 m. Latvijos SSR sostine. 1941–1944 m. Rygoje buvo įsikūrusi Trečiojo Reicho Ostlando komisariato centrinė būstinė. Miestas smarkiai nukentėjo per abu pasaulinius karus. 1944 m. įžengus Raudonajai armijai, prasidėjo 46 metus trukusi komunistiniė okupacija. Nuo 1991 m. Latvijos Respublikos sostinė.
Geografija
Miestas yra centrinėje Latvijos dalyje, Rygos įlankos pietinėje pakrantėje, Vidurio Latvijos žemumoje, tiksliau Rygos ir Tyrelių lygumos teritorijoje. Reljefas – smėlėta lyguma, virš jūros lygio pakilusi 1–10 m. Istorinis centras yra kairiajame Dauguvos krante, apie 10 km prieš Dauguvai įtekant į Baltijos jūrą. Miesto ribose yra keli ežerai, didžiausi iš jų – Kyšezeras Mežaparke ir Juglas šiaurės rytuose. Rygos miesto plotas yra 307 km².
Reljefas
Rygos miesto teritorija yra palyginus žemai. Vidutinis aukštis yra apytiksliai 3-6 metrai virš jūros lygio. Aukščiausias taškas yra Dzegužkalnis (28 metrai v. j.l.)
Klimatas
Rygos klimatą ir oro sąlygas lemia Atlanto vandenyno oro masės ir su jomis ateinantys ciklonai. Vasaros yra palyginti vėsios ir debesuotos, o žiemos santykinai šiltos su dažnais atodrėkiais. Sniegas iškrinta gruodį ir laikosi iki kovo mėnesio.
228 dienas virš Rygos būna Atlanto vandenyno oro masės. Saulės kampo maksimumas būna liepos 22 dieną – 56,4°, o mažiausias – tik 9,6° virš horizonto. Dėl to, kad metinis debesuotumas yra žymus, vasarą saulė šviečia vidutiniškai 54-57 %, o žiemą tik 14-25 %. Vidutiniškai saulė per metus Rygoje šviečia 1812 valandų – liepą vidutiniškai 282 valandas, o gruodį – 25 valandas.
 Rygos klimatas  | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 10,2 (2007) | 13,5 (1990) | 20,5 (1968) | 27,9 (2000) | 30,1 (1958) | 32,5 (1988) | 34,1 (2002) | 33,6 (2002) | 29,3 (1968) | 23,4 (1966) | 17,2 (1968) | 11,5 (1953) | 34,1 (2002) |
| Vid. aukščiausia °C | 0,1 | 0,1 | 5,1 | 9,6 | 17,1 | 20,2 | 21,9 | 21,2 | 16,0 | 10,5 | 5,0 | 1,1 | 10,7 |
| Vid. temperatūra °C | −3,5 | −3,4 | 0,1 | 5,0 | 11,6 | 15,3 | 17,2 | 16,5 | 11,8 | 7,1 | 2,3 | −1,5 | 6,5 |
| Vid. žemiausia °C | −5,4 | −5,5 | −2,2 | 1,4 | 6,8 | 10,1 | 12,5 | 12,1 | 7,7 | 4,1 | 0,5 | −3,6 | 3,2 |
| Žemiausia °C | −33,7 (1970) | −34,9 (1956) | −23,3 (1960) | −11,4 (1997) | −5,3 (1944) | −1,2 (1965) | 4,0 (1968) | 0,0 (1966) | −4,1 (1996) | −8,7 (1979) | −19,0 (1998) | −31,9 (1978) | −34,9 (1956) |
| Krituliai mm | 35 | 25 | 31 | 39 | 43 | 68 | 82 | 84 | 81 | 60 | 59 | 48 | 655 |
| Duomenys: Rygos klimatas 2009 01 16 | |||||||||||||
Administracinis suskirstymas
Iki XIII a. Rygos miestas buvo senamiesčio (Vecrīga) ribose, kurio plotas yra pora kvadratinių kilometrų. Iki 1774 m. miesto teritorija padidėjo keliskart, užimdama jau didžiąją dalį dabartinės miesto centro dalies. 1728 m. prijungtos papildomos teritorijos dešiniajame ir kairiajame Dauguvos krantuose. 1786 m. prijungta Sarkandaugava, Zemitanų stoties rajonas, Katlakalnas ir kt. teritorijos.
1904 m. prijungti Mežaparkas, Čiekurkalnas, Teika, Jugla, Ilgiuciemas ir kt. 1919 m., kartu su nepriklausomos Latvijos valstybės paskelbimu, prijungtos teritorijos dabartinio Purvciemo, Imantos, Zolitūdės, Pleskodalės vietoje, taip pat mažos teritorijos Ziepniekkalne ir kt.
1927 m. prie Rygos miesto buvo prijungta praktiškai visa šių dienų Pardaugavos teritorija, įskaitant Bolderają ir Daugavgryvą, taip pat atskiros teritorijos Dauguvos dešiniajame krante (Vecmylgravis, Jaunciemas, dalis Pliavniekų ir Mežciemo bei kt.). Po kitų teritorinių reformų daugiau ar mažiau Rygos teritorija įgavo dabartines ribas.
Rygos miestas yra padalytas į šešis teritorinius vienetus: Centro, Kuržemės ir Šiaurinį rajonus, taip pat Latgalos, Vidžemės ir Žemgalos priemiesčius. Kiekvienas teritorinis vienetas turi savo savivaldybę ir teismų sistemą.
Gyventojai
Po 1990 m. Rygos gyventojų skaičius stabiliai mažėja dėl emigracijos. 2008 m. pradžioje mieste gyveno apie 719 613 gyventojų, gerokai mažiau nei 1990 m., kai čia gyveno 912 000 gyventojų. Gyventojų skaičius daugiausia sumažėjo, kai po nepriklausomybės paskelbimo išvyko dalis rusų.
Nuo Rygos įkūrimo XIII a. iki XVI a. pabaigos mieste gyveno beveik vien tik vokiečiai. Vokiečių administracija stengėsi išlaikyti šią vokiečių salą baltų aplinkoje ribodami latvių teises apsigyventi mieste. Rygai XVI-XIX a. patekus į Abiejų Tautų Respublikos, o vėliau Rusijos imperijos sudėtį vokiečiai pamažu prarado savo išskirtines privilegijas, nors ir išlaikė tiek ekonominio, tiek politinio ir religinio gyvenimo kontrolę mieste. Etninė ir kalbinė miesto sudėtis ėmė stipriai diferencijuotis.
Mieste apsigyveno žydai, rusai, lenkai, lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kt. Pirmoje XX a. pusėje miestas patyrė keletą tragiškų istorinių įvykių, susijusių su revoliucijomis ir pasauliniais karais, kas stipriai paveikė jos demografinę istoriją. Antrojoje XX a. pusėje ėmė daugėti rusų ir kitų SSRS tautų atstovų (ukrainiečių, baltarusių) dalis. Šiuo metu latvių ir rusų procentas Rygoje apylygis (atitinkamai 42,3 ir 41,7 proc.).
 | ||||||||||
| 1767 m. | 1800 m. | 1840 m. | 1867 m. | 1881 m.sur. | 1897 m.sur. | 1913 m. | 1920 m.sur. | 1930 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 19 500 | 29 500 | 60 000 | 102 600 | 169 300 | 282 200 | 472 100 | 185 100 | 377 900 | ||
| 1940 m. | 1941 m. | 1945 m. | 1950 m. | 1955 m. | 1959 m.sur. | 1965 m. | 1970 m.sur. | 1975 m. | ||
| 353 800 | 335 200 | 228 200 | 482 300 | 566 900 | 580 400 | 665 200 | 731 800 | 795 600 | ||
| 1979 m.sur. | 1987 m. | 1990 m. | 1991 m. | 1992 m. | 1993 m. | 1994 m. | 1995 m. | 1996 m. | ||
| 835 500 | 900 300 | 909 135 | 900 455 | 889 741 | 863 657 | 843 552 | 824 988 | 810 172 | ||
| 1997 m. | 1998 m. | 1999 m. | 2000 m.sur. | 2001 m. | 2002 m. | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | ||
| 797 947 | 786 612 | 776 008 | 764 329 | 753 006 | 738 596 | 729 218 | 721 640 | 712 262 | ||
| 2006 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | ||
| 706 617 | 702 561 | 697 272 | 687 443 | 673 433 | 658 640 | 649 853 | 643 615 | 643 368 | ||
| 2015 m. | 2016 m. | 2017 m. | 2018 m. | 2019 m. | 2020 m. | 2021 m. | 2022 m. | - | ||
| 641 007 | 639 630 | 641 423 | 637 971 | 632 614 | 627 487 | 614 618 | 605 802 | - | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės
Rygoje gimę:
- Helmutas Balderis – ledo ritulininkas
- Michailas Baryšnikovas – baleto šokėjas
- Vizma Belševica – poetė
- Jesaja Berlinas – filosofas
- Valteris Capas – inžinierius
- Sergejus Eizenšteinas – kino režisierius
- Vaira Vykė-Freiberga – etnologė, psichologė, Latvijos Respublikos prezidentė (1999–2007)
- Davidas Hieronimas Grindelis - vaistininkas, daktaras, chemikas ir botanikas
- Ernestas Gulbis – tenisininkas
- Filipas Halsmanas – fotografas
- Nikolajus Hartmans – filosofas
- Marisas Jansonas – dirigentas
- Gidonas Krėmeris – muzikas
- Ješajahu Leibovicas – filosofas
- Volfgangas Licas – karys
- Vera Muchina – skulptorė
- Sandis Uozuolinis – ledo ritulininkas
- Raimondas Paulas – kompozitorius
- Arkadijus Raikinas – artistas, satyrikas
- Vilhelmas Ostvaldas – chemikas
- Georgas Šveinfurtas – botanikas
- Michailas Talis – šachmatininkas
- Michailas Zadornovas – satyrikas
Rygoje gimę Lietuvai nusipelnę žmonės:
- Juozas Baltušis – rašytojas
- Karolis Dineika – pedagogas, gydomosios fizinės kultūros specialistas
- Vladas Drėma – dailininkas, muziejininkas
- Balys Giedraitis – valstybės ir karinis veikėjas
- Klemensas Griauzdė – muzikas, pedagogas
- Gražina Jakavičiūtė – teatro aktorė
- Regina Kvašytė – kalbininkė
- Antanas Pavilionis – poetas
- Vladas Putvinskis – visuomenės ir kultūros veikėjas
- Povilas Puzinas – dailininkas, pedagogas
- Karolis Reisonas – architektas
- Stasys Vainiūnas – muzikas
- Eduardas Volteris – etnografas, filologas, archeologas
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Ryga yra užmezgusi partnerystės ryšius:
Sportas
Futbolas
2017 metais Virsliga pirmenybėse žaidžia du klubai iš Rygos: RFS ir Riga FC.
Galerija
-
Rygos Art Nouveau stiliaus muziejus -
Architektūra Alberto gatvėje -
Architektūra Alberto gatvėje -
-
-
Rygos pilis -
Paminklas Michailui Barclay de Tolly -
Brivibas gatvės architektūra -
Šv.Aleksandro Neviškio stačiatikių bažnyčia
Šaltiniai
Literatūra
- Ryga – niekieno civilizacija: grožinė publicistika (sud. Arvydas Juozaitis). – Vilnius: Alma littera, 2011. – 432 p. – ISBN 978-9955-38-995-8
Nuorodos
- www.riga.lv
- Ryga – fotografijos Archyvuota kopija 2021-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- Riga Wiki Archyvuota kopija 2005-07-06 iš Wayback Machine projekto.
- Ryga ir kiti Latvijos miestai Archyvuota kopija 2007-03-14 iš Wayback Machine projekto.
- Rygos žymios vietos, rusiškai
- Rygos fotogalerija Archyvuota kopija 2009-05-06 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Ryga, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.