Covid-19

Šis straipsnis apie ligą. Apie pandemiją skaitykite straipsnyje COVID-19 pandemija. Apie virusą, ligos sukėlėją, skaitykite straipsnyje SARS-CoV-2.

Koronaviruso liga 2019 (COVID-19)
Ligą sukeliantis koronavirusas SARS-CoV-2
ICD-10	U07.1, J80
LigųDB	60833

SŪRS-CoV-2). Daugiausia kvėpavimo takus paveikianti infekcija pirmą kartą aprašyta 2019 m. pabaigoje Uhane, Kinijoje. 2020 m. sausio mėn. Kinijoje kilo šios ligos epidemija, vėliau liga išplito į kitas pasaulio šalis ir tapo pandemija.

Infekcija dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu. Tam tikromis aplinkybės liga gali būti perduodama ir per aerozolius. Ligos eiga yra nespecifinė, pasireiškia įvairiai ir stipriai varijuoja. Sergantiesiems gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai, kaip antai karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis, dusulys. Rečiau skauda gerklę, kamuoja sloga, čiaudulys. Šalia besimptominių ligos atvejų daugeliu atvejų pasireiškia lengvi ar vidutinio sunkumo simptomai, tačiau kai kada liga gali progresuoti iki abipusio plaučių uždegimo ar daugelio organų funkcijos nepakankamumo ir sukelti mirtį.. Be plaučių pažeidimo yra pastebėta, kad liga pakenkia kepenims, centrinei nervų sistemai, inkstams, kraujagyslėms ir širdžiai. Pasveikimas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos būklės. Paskaičiuota, kad mirštamumas siekia nuo 1 iki 5 %, tačiau skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės.

Įprastinė forma

COVID-19 įprastiniai simptomai yra nespecifiniai. Virusu užsikrėtę asmenys gali sirgti besimptome forma arba jiems gali pasireikšti karščiavimas, kosulys, silpnumas, dusulys, raumenų skausmai ir kt. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis remiantis 55 924 ligos atvejais laboratoriškai patvirtintais Kinijoje iki 2020 m. vasario 20 d. pastebėti tokie ligos simptomai:

Sunki ligos eiga gali sukelti sunkų plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, septinį šoką ir mirtį. Daliai užsikrėtusių asmenų nepasireiškia jokie klinikiniai ligos simptomai, nors laboratoriniai tyrimai rodo, kad jie yra užsikrėtę koronavirusu. Vidutinis inkubacinis laikotarpis nuo kontakto su infekcija iki susirgimo – apie 5 dienos. Trumpiausias – 1 diena, ilgiausias – 14 dienų. Vienu atveju, inkubacija truko 27 dienas.

Lengvai užsikrėtusieji COVID-19 paprastai pasveiksta per vieną ar dvi savaites. Sunkiais atvejais pasveikimas gali užtrukti šešias savaites ar ilgiau, o kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ilgalaikiai simptomai (arba be jų) su širdies, inkstų, plaučių ir smegenų pažeidimais.

Užregistruota ilgiausia žinoma COVID-19 infekcijos trukmė – 505 dienos arba daugiau nei 16 mėn. Šis pacientas susirgo 2020 m. pradžioje, o mirė 2021 m., tai aprašė Jungtinės Karalystės mokslininkai. Anksčiau ilgiausia žinota infekcijos trukmė tęsėsi 335 dienas.

Pediatrinis uždegiminis daugiasisteminis sindromas

Pediatrinis uždegiminis daugiasisteminis sindromas (angl. paediatric inflammatory multisystem syndrome – PIMS) yra rimtai įtariama antroji forma, pasireiškianti vaikams (stebėta iki 21 metų amžiaus). Jai būdingas karščiavimas, bėrimas, patinusios liaukos, žemas kraujospūdis, virškinimo sutrikimai ir (sunkiais atvejais) širdies uždegimas. Savo simptomais PIMS primena Kawasaki ligą.

2020 m. gegužės 15 d. Europoje buvo diagnozuota 230 tokių atvejų, įskaitant dvi vaikų mirtis. Dar 102 atvejai užregistruoti Amerikoje. Beveik visiems vaikams diagnozuota taip pat ir COVID-19, nors kai kuriems įprastiniai COVID-19 požymiai ir nepasireiškė. Nors gydytojai dar nėra visiškai tikri, vis labiau įtariama, jog tai antroji šios ligos forma.

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje COVID-19_pandemija#Mirštamumas.

Epidemijos pradžioje buvo spėjama, kad galutinis nustatytas mirštamumas epidemijos bangai pasibaigus gali siekti iki 6 %. Sezoninio gripo metu pasitaiko tik 0,1 % mirčių. 2002–2004 m. SARS epidemijos mirštamumas siekė 9,6 %. Tačiau, nepaisant to, kad mirštamumas nuo SARS buvo didesnis, COVID-19 yra labiau ir lengviau plintanti liga, tad mirčių nuo šios ligos skaičius gerokai didesnis. Realus mirštamumas gali būti mažesnis, nes lengvi atvejai lieka nediagnozuoti.

Įprastinio gripo komplikacijų atvejais daugiausia mirčių būna nuo antrinių infekcijų. Priešingai, COVID-19 dažniausiai nužudo pats.

Pandemijos pradžioje, 2020 m. balandžio 25 d., mirčių skaičius pasaulyje peržengė 200 000 ribą. 2020 m. gruodžio 27 d. duomenimis, nuo epidemijos pradžios buvo mirę 1 754 574 žmonės.

2023 m. gegužės 5 d. duomenimis, mirčių skaičius siekė daugiau kaip 6,9 mln. Mirštamumas buvo 1,02 %.

Laboratorijoje diagnozė nustatoma iš sergančiojo nosiaryklės sekreto ar kraujo mėginio naudojant rRT-PCR (atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandinė reakcija) metodą. PSO paskelbė kelis SARS-CoV-2 RNR nustatymo protokolus. Rezultatai gaunami per kelias valandas ar dienas.

Preliminarus ir spartesnis diagnostikos metodas pagrįstas plaučių uždegimo požymiais, remiantis rentgeno nuotrauka arba kompiuterinės tomografijos tyrimu. Tai spartesnis metodas lyginant su laboratoriškai patvirtinta COVID-19 infekcija naudojant RT-PCR, pasiteisinęs Kinijoje.

•  
  Tipiškos KT tyrimo išvados
•  
  KT tyrimo išvados spartaus išplitimo stadijoje

Pagrindinis straipsnis – SARS-CoV-2.

Ligos sukėlėjas yra koronavirusas SARS-CoV-2, pradžioje vadintas 2019-nCoV '2019 m. naujuoju koronavirusu'.

Pagrindinė perdavimo forma tarp žmonių – lašeliai, kurie išsiskiria čiaudint, kosint, kalbant ar iškvepiant. Lašeliai sunkesni už orą, todėl gana greitai nusėda ant įvairių paviršių. Palietus tokius paviršius, o paskui burną, nosį ar akis, virusas patenka į organizmą. Nusėdę lašeliai lieka pavojingi iki 72 valandų.

Dauguma ligonių užkrečia tik nedaug kitų žmonių, ar ir visai neužkrečia, tačiau yra „superplatintojai“, užkrečiantis kitus dešimtimis. Tai salygoja tiek superplatintojų fiziologija, tiek ir jų elgesys. Dėl superplatintojų liga plinta labai netolygiai, ne taip kaip plinta sloga ar gripas.

SARS-CoV-2 kinta, evoliucionuoja lėčiau nei kai kurie kiti virusai (pavyzdžiui, gripo), todėl skiepai prieš COVID-19 turėtų būti labiau efektyvūs. Visgi žinomi apie septyni jo genetiniai variantai. Analizuojant šių variantų paplitimą nustatyta, jog į Ameriką virusas atėjo daugiausia iš Europos, ne iš Kinijos. Amerikiečiams tikrinant tik iš Kinijos atvykusius žmones, keletą savaičių virusas plito visiškai nepastebimai.

Formaliai COVID-19 yra zoonozinė liga, infekciniu būdu perduodama iš gyvūno žmogui, tačiau epidemijos metu infekcijos šaltinis yra kiti žmonės, ne gyvūnai.

Pagrindinis straipsnis – COVID-19 pandemija.

Pagrindinis straipsnis – COVID-19 pandemija.

Koronavirusinės infekcijos SARS-CoV-2 prevencija yra tokia pati kaip ir kitų virusinių ligų, tokių kaip gripas, t. y. raginimas laikytis sugriežtintos higienos: plauti rankas vandeniu ir muilu arba trinti alkoholine dezinfekcine priemone, nekontaktuoti su į gripą panašių simptomų patiriančiu asmeniu, vengti koncentruoto žmonių susibūrimo vietų bei stiprinti imuninę sistemą. Taip pat visiems yra rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes arba kitas asmeninės apsaugos priemones, kurios sumažina iškvepiamo oro lašelių kiekį ir sklidimo atstumą kalbant, sluoguojant ar čiaudant.

Nėra patvirtintų oficialių antivirusinių vaistų koronavirusui SARS-CoV-2 gydyti. Šiuo metu atliekami kelių antivirusinių vaistų, kaip antai favilaviro (favipiraviro), ribavirino, remdesiviro, galidesiviro ir ritonaviro klinikiniai tyrimai.

Sunkiais ligos atvejais kvėpavimas sutrinka tiek, jog reikalingi kvėpuoti padedantys prietaisai, įprastai naudojami esant sunkiam plaučių uždegimui. Sunkiais atvejais taip pat padeda seniai žinomas priešuždegiminis vaistas, steroidas deksametazonas (angl. dexamethasone). Apramindamas pernelyg audringą imuninę reakciją, šis vaistas sumažina mirštamumą apie trečdaliu, bet tik sunkiems, jau ventiliatorių reikalaujantiems ligoniams. Lengviems ar vidutiniams ligoniams deksametazonas daug nepadeda.

Pagrindinis straipsnis – COVID-19 vakcina.

2020 m. vasario mėn. keletas Kinijos nacionalinių tyrimų institutų pradėjo bandymus sukurti reikiamai vakcinai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išreiškė tikinti, kad per artimiausius 18 mėnesių vakcina bus sukurta.

2020 m. kovo mėn. pasaulyje buvo apie 30 vakcinos kūrimo projektų. Iki gegužės mėnesio buvo sukurtos 159 prototipinės vakcinos, 5 jų buvo I–II bandymų fazėje, o 7 – I fazėje.

2020 m. lapkritį pirmoji pasaulyje apie sėkmingai pasibaigusių trečios fazės tyrimų pabaigą, kurios metu vakcina buvo testuojama 30 000 savanorių iš įvairių amžiaus grupių, pranešė kompanija „Pfizer“. Tų pačių metų gruodžio 8 d. Jungtinėje Karalystėje pradėtas pirmasis pasaulyje masinis visuomenės vakcinavimas nuo COVID-19 viruso naudojant „BioNTech“ su „Pfizer“ sukurtą vakciną. Masinis gyventojų vakcinavimas JAV ta pačia vakcina pradėtas gruodžio 14 d. Gruodžio 27 d. pradėtas Lietuvos gyventojų skiepijimas.