Mienolis

Mienolis tēpuogē ontros palē rīški (pu Saulės) dongaus objekts. Vėdotėnis atstoms terp Žemės ėr Mienolė īr 384,4 tūkst. km. Diel skėrtinga Mienolė apšvėistoma ėš Žemės veizamas Mienolė fazės.

I Mėnoli bova nusilēdė̄ žmuonis. Šėtou pėrms padarė JAV prietelis Nėls Armstruongs 1969 m.

Mienolis īr dėdlē svarbos vėsū tautū mitoluogėjuo, tēpuogē ė baltu.

Mienole košiejėms

Mienolis skrend i rinki Žemės elėpsėne uorbėta, diel ton nū anuos būn ne vėinuodo atstomo. Artiausē priartie lėgė 363 300 km, vuo tuoliausē būn lėgė 405 500 km. Nuors Mienolis skrend i rinki Žemės palē ton pate krītė, kāp Žemė sokas i rinki sava ašeis, bat diel letesne skrėdėma žmuogou, stebontiou Mienolė nū Žemės vuodėjė, ka Mienolis dongaus skliauto jod ėš vakarū i rītū šmuota. Kuožnās metās Mienolės notuolst nū Žemės par 3,9 cm.

Košiedams i rinki Žemės Mienolis prėklausuomā nū Saulės apšvėitėma matuos kuožna lėika kėtuoks – tas vadėnama Mienolė pazė. Abruozdielie galėt pavėiziet i Mienolė pazės. Pėlns mienolė cėklos ožtrunk 29,5 paruos.

 

•  
  Jauns mienolis
•  
  Prīšpėlnis
•  
  Prīšpėlnis (pėrms ketvėrtis)
•  
  Pėlniejontis prīšpėlnis
•  
  Pėlnatės
•  
  Delčė
•  
  Delčė (paskiausis ketvėrtis)
•  
  Delčė