LIETUVIŲ – ŽEMAIČIŲ KALBŲ ŽODYNAS
Tas straipsnis ožrakėnts īr diel sava svarboma a diel dažna vandalėzma. Anūn negal keistė neregėstrautė nauduotuojē. |
ABIŠALĖ A (daiktavardis) – apīriekėnis
Duonos abišalė – Dounuos apīriekėnis.
ABIŠAL/IS,-ė B (būdvardis) – abėjposėšk/s,-a
AČIŪ! – diekou!
Ačiū, kad atėjote! – Diekou, ka atejuot!
Ačiū už pokalbį! – Diekou ož rokonda!
Pasakyk "ačiū"! – Pasakīk "diekou"!
ACH! AK! – ak!
AKIS – akis
Akies vyzdys – Akėis vīzdis.
AKMENIN/IS,-ė – kūlė; kūlėn/is,-ė
Akmeninė tvora – Kūlė tuora; Kūlėnė tuora.
AKMENYNAS – kūlīns
AKMENKALYS – kūlkalis
AKMENSKALDYS – kūlskaldis
AKMENUKAS – kūlalis
Dėlioti akmenukus – Diedliuotė kūlalius.
AKMUO – kūlis
AKTAS - akts
AKTYVAS – аktīvs
AKTYVIAI – аktīvē; (energingai) šonkē
AKTYV/US,-i – аktīv/os,-ė; (energingas) šonk/os,-ė
ANČIUKAS – pīlālis
ANGELAS – aniuols
Angelas sargas – Aniuols sargs.
ANGELIŠKAI – aniuolėškā
ANGELIŠK/AS,-a – aniuolėšk/s,-a
ANGL/AS,-ė – angl/as,-ė
Anglų kalba – Anglū kalba.
ANGLIAVANDENIAI – onglėondėnē
ANGLIS – onglis
ANGLIŠKAI – onglėškā
Jis gerai kalba angliškai – Ons gerā rokounas onglėškā.
ANGLIŠK/AS,-a – onglėšk/s,-a
ANKSTI – onkstėi
Anksti ryte – Onkstėi rītmetie; Rīta meta onkstėi; Nu laba rīta meta
Man nelabai patinka rytais anksti keltis – Mon nedėdlē tink rītmetēs onkstėi kėltė.
Vaje, kaip tu anksti keliesi! – Vojė, kuokiuo onkstībie kelėis.
ANKSTYVUMAS, ANKSTUMAS – onkstībė
ANTIS – pīlė
APATIJA – apatėjė
APATIŠKAI – apatėškā
Apatiškai žiūrėti – Apatėškā veizietė; apatėškā veizietėis.
APATIŠK/AS,-a – apatėšk/s,-a
Jis kažkodėl pasidarė apatiškas – Ons kažė kudie palėka apatėšks.
APČIULPTI – apsolptė
Apčiulpti tabletę – Apsolptė tabletė.
APGAUDINĖTI – kruoptė
APGAULĖ – prikruopsena; apkruopsena
APGAUTI – prikruoptė, apkruoptė
APLINK – aplinkou; i rinki
Žiūriu: aplink žmonės ramiai vaikšto – Veizous: aplinkou žmuonės ramē vākštiuo.
Aplink namą buvo gėlių darželiai – I rinki noma bova gieliū darželē.
Čia visur aplink dideli kaimai – Vėsor če aplinkou dėdlės suodas.
Visur aplink buvo miškai – I vėsa rinki bova mėdės.
APLINKA – aplinka
APLINKIN/IS,-ė – aplinkou
Visus aplinkinius laukus juosė akmeninės tvoros – Vėsus aplinkou laukus jousė kūlėnės tuoras.
APMATAI – apmatā
APRANGA – drabožē
Aprangos parduotuvė – Drabožiu krautovė.
APRENGTI – apriedītė; apvėlktė
APSAUGA – apsauga
APSAUGININK/AS,-ė – apsauginink/s,-ė
APSAUGOTI – apsauguotė; apsergietė
APSIRENGTI – apsėriedītė
Jis visada juodai apsirengęs – Ons vėsumet īr joudā apsėriedės.
APSITVARKYTI – apsėgerbtė
APSIVILKTI -
1) apsėvelktė
Apsivilkti suknelę – Apsėvėlktė jopelė.
2) (ant ko) ontsėvėlktė
Apsivilkti storą megztinį ant plonų marškinių – Ontsėvėlktė stuora nertėni ont pluonū marškėniu.
APSKAIČIAVIMAS – apskaitliavėms
APSKRITAI – ožvės
Muzika, dailė ir apskritai visa kultūra – Mozėka, dailie ė ožvės vėsa kultūra.
Ir apskritai – ar to reikia? – Ėr ožvės – a tuo rēk?
Jis apskritai nekalba apie save – Ons ožvės nerokounas aplė savi.
Apskritai žmonėms tame kaime labai draugiški – Ožvės žmuonis tuo suoduo dėdlē prietelėški.
APSKAIČIUOTI – apskaitlioutė
APTINGIMAS – apslinkėms
APTINGTI – apslinktė
APTVARAS – aplouks
Žirgų aptvaras – Žėrgu aplouks.
APTVARKYTI – apgerbtė; apsėgerbtė
APVYNIOTI – apvītortė
Apvynioti siūlu – Apvītortė so siūlo.
APŽIŪRA – apveiza
Techninė apžiūra – Technėnė apveiza.
Gydytojo apžiūra – Gīdītuojė apveiza.
APŽIŪRĖTI – apveizietė
AR – a
Ar tau patinka? – A tau tink?
Ar jau pripratai naujoje vietoje? – A jau papratā naujuo vėituo?
Ar viskas gerai? – A vėskas gerā ī?
Vienas ar kitas – Vėins a kėts.
ARBATA – erbeta
Arbata su cukrumi (be cukraus) – Erbeta so sokro (be sokraus).
Arbata su medumi – Erbeta so medo.
Arbatos namai – Erbetas nomā.
ARBATINĖ – erbetėnė
ARKLAS (medinis) – žombis
ARTI – artėi
ARUODAS – mėiga
AŠ – aš
ATRODYMAS – ėšruodīms
ATRODYTI – ėšveizietė; ėšruodītė
Tavo skarelė puikiai atrodo – Tava koskelė dėdlē poikē ėšvėiz (ėšruod).
Patiekalai svečiams atrodė skanūs – Jiedē svetems ėšruodė skanė.
Taip, dabar gražiau atrodo – Noi, dabā gražiau ėšruod.
Atrodo, kad viskas gerai – Ėšveiz, ka vėsks gerā īr.
Man atrodo, kad tai tikra tiesa – Mon ėšveiz, ka ta ī švėnta teisībė.
ATSIBOSTI – pakīrietė
Man viskas atsibodo - Monėi vėsks pakīriejė.
Atsibodo jam tas darbas - Pakīriejė anam tas darbs.
ATSIKALBĖTI, ATSIKALBINĖTI – atsėrokoutė
Jis visada bando atsikalbėti – Ons vėsumet miegėn atsėrokoutė.
ATSISIŲSTI – atsėsiōstė
ATSIVESTI -
2) (jauniklius – apie gyvūnus) patorietė
Katė atsivedė kačiukus – Katė patoriejė kačiokus.
ATSKRISTI – atliektė; parliektė
Atskrenda paukščiai – Atlek paukštē.
Atskrido lėktuvas – Atliekė garliekis.
ATVIRKŠČIAI – ontrēp
ATVIRKŠTIN/IS,-ė – ontrēp
Atvirkštinis proporcingumas – Propuorcingoms ontrēp.
AUDRA – audra
AUKA – apiera
AUKOJIMAS – apieravuojėms; apieravuosėna
AUKOJIMASIS – apieravuosėnuos
AUKOTI – apieravuotė
AUKOTIS – apieravuotėis
AUŠRA – aušra
AUŠRINĖ – aušruos žvaizdė
AUTOBUSAS – autuobusos
AUTORIUS – autuor/ios, -ė
AVILYS – aulis
ĄŽUOLAS – ōžouls
BAIGIMAS – bengėms
BAIGTIS – bengtėis
BALIUS – balios
Kaukių balius – Līčīnu balios.
Vakar buvo nuostabus balius – Vakar bova balios poikiausis.
BALTAI A (daiktavardis, dgs.) – baltā
BALTAI B (prieveiksmis) – baltā
BALT/AS, -a – balt/s, -a
BANDYMAS – miegėnėms
BANDYTI – miegintė
BANDOM/ASIS,-oji – miegėnėma-
Bandomasis laikotarpis (darbe) – Miegėnėma laiks.
Bandomasis projektas – Miegėnėma pruojekts.
BANKAS – banks
BAUGINIMAS – gondinėms; gondinsėna
BAUGINTI – gondintė
BAŽNYČIA – bažninčė
BĖGIMAS – puobiegis; biegėms
BERŽYNAS – biržtvīns
BET:
1) vuo; bat; ale
2)
BEVEIK – mažne; zars; veik
Beveik visada – Mažne vėsumet.
Ateidavo beveik kas vakarą. – Liuob atēs mažne kuožna vakara.
Perskaitė beveik visas knygas – Parskaitė mažne vėsas kningas.
Beveik viską jau galime nusipirkti – Mažne vėskou jau galėm nusėpėrktė.
BEZDŽIONĖ – bezdiuonė
BIBLIOTEKA – kningīnė
BIBLIOTEKININK/AS,-ė – kningėnink/s,-ė
BIČIULIS – prietelios
BJAURYBĖ:
1) (apie gyvą būtybę) prėkl/ios,-ė
2) (apie reiškinį) prėkloms
BJAUR/US,-i – prėkl/os,-ė
BLAUZDA – staibis
Daryti pratimus blauzdoms – Dėrbtė pratėmus staibems.
BRANDINTI – brondintė
BRANGINTI – brongintė
BULVĖ – bolbė; ropotė
Rudenį teks vėl vargti su bulvėmis – Rodėni rēks apėntās vargtė so bolbiem.
Nevalgyk žalių bulvių! – Nejiesk žaliū bolbiū!
BRANDUOLIN/IS,-ė – kondoulėn/is,-ė
Branduolinis reaktorius – Kondoulėnis reaktuorios.
Branduolinė fizika – Kondoulėnė fizika.
Branduolinė energetika – Kondoulėnė energetika.
Branduoliniai įrenginiai – Kondoulėnė pariedīmā.
BRANDUOLYS – kondouls
Riešutų branduoliai – Rėišotu kondoulā.
Atomo branduolys – Atuoma kondouls.
Sistemos branduolys – Sistemas kondouls.
Politinio judėjimo branduolys – Politėnė košiejėma kondouls.
Organizacijos branduolys – Organizacėjės kondouls.
BURBULUOTI – poškoutė
BŪRELIS - guonėlė
BŪRYS – guona
Žmonių būrys – Žmuoniu guona.
Žiurėk, kur moterų visas būrys eina – Veiziek, ontā muotrėšku ciela guona ėin.
Išaugino būrį vaikų – Ėšaugėna vākū guona.
CENTRAS – cėntros
Miesto centras – Miesta cėntros.
Šalies politinis centras – Valstībės puolitėnis cėntros.
Kultūros centras – Kultūras cėntros.
Vaikų ir jaunimo centras – Vāku ė jaunūmėnės cėntros.
CENTRIN/IS,-ė – centrėn/is,-ė; cėntra-
Centrinė stotis – Cėntrėnė stuotis.
Europos centrinis bankas – Euruopas cėntrėnis banks.
Centrinis rajonas – Cėntra rajuons.
CEPELINAS, CEPELINAI (valgis) – kleckos, kleckā
CIRKAS – cirks
CUKRALIGĖ – sokraus lėga; sokraus diabets
CUKRINĖ A (daiktavardis – indas cukrui) – sokrėnė
CUKRIN/IS,-ė B (būdvardis) – sokraus-; sokrėn/is,-ė
Cukriniai kukurūzai – Sokraus kukurūzā.
Cukrinis gaidelis – Sokraus gaidielis.
Cukrinis diabetas – Sokraus diabets; Sokraus lėga.
CUKRUS – sokros
Arbata su cukrumi (be cukraus) – Erbeta so sokro (be sokraus).
ČIULPIMAS – solpėms; solpsėna
ČIULPTI – solptė
Čiulpti nykštį – Solptė nīkšti.
Čiulpti tabletę – Solptė tabletė.
ČIULPTUKAS – toškas
Duoti vaikui čiulptuką – Doutė vākou toška.
ČIUOŽĖJ/AS,-a (pačiūžomis) – ledžingoutuo/s,-jė
ČIUOŽIMAS (pačiūžomis) – ledžingavėms
ČIUOŽTI (pačiūžomis) – ledžingoutė
DABAR – dabā
DABARTIN/IS,-ė – dabartėn/is,-ė
DABARTIS – dabartis
DAIKTAS – dākts
DAINA – dainė
Šita graži daina – Tatā dailė dainė īr.
Senovinės dainos – Senuobėnės dainės.
Liaudies daina – Liaudės dainė.
Šiuolaikinės dainos – Šindėinas dainės.
Vyturio daina skamba kaip sidabrinis varpelis – Cīrolė dainė skomb kap sėdabra varpielis.
DAINUOTI – dainioutė
Jie labai gražiai dainuoja – Anėi dėdlē poikē dainiou.
DANGIŠK/AS,-a – dongėšk/s,-a; dongaus-
DANGUS – dongos
Kaip danguje, taip ir žemėje – Kap dongou, tēp ėr ont žemė.
DAR – dā
Vaikai dar labai maži - Vākā dā dėdlē mažė tier.
DARBAS – darbs; darbousėnuos
Valandinis darbas – Adīnu darbs.
DARBININK/AS,-ė – darbėnink/s,-ė
DARBUOTIS – darboutėis
DARBUOTOJ/AS,-a – darboutuo/s,-jė
DARYMAS – dėrbėms; dėrbsėna
DARYMASIS – dėrbsėnuos
DARYTI – dėrbtė
Daryk, kaip tau geriau! – Dėrbk, kap tau geriau.
Vaje, ką dabar daryti?! – Jėrgotėliau, kon dabā dėrbtė?!
Kažką reikia daryti, kad būtų geriau – Kon nuorintās rēk dėrbtė, ka būtom geriau.
DARYTIS – dėrbtėis
DARŽOVĖ – daržovė
Troškintos daržovės; daržovių troškinys – Šotintas daržovės; daržoviu šotėnis.
DAUG – daug
DAUGUMA – dėdoma
Dauguma žmonių yra geri – Dėdoma žmuoniu gerė īr.
DAVIMAS:
1) (veiksmas) devėms; dousėna;
2) (rezultatas – tai, kas duota) duovis
DAŽNAI – tonkē
Jis dažnai ateidavo pas mus – Ons tonkē liuob atēs pas mūsa.
Labai dažnai – Dėdlē tonkē.
DAŽN/AS,-a – tonk/os,-ė
DAŽNINTI – tonkintė
DAŽNIS – tonkėnis
Radijo transliavimo dažniai – Radėjė transliavėma tonkėnē.
DAŽNOKAI – tonkē vėn
Jis dažnokai man skambindavo – Ons tonkē vėn monėi liuob skombins.
DAŽNUMAS – tonkoms
DEGTUKAI – sierčikā
DĖKOTI – diekavuotė
DĖLIONĖ – diedliuonė
Dėlionė vaikams – Diedliuonė vākams.
DĖLIOTI – diedliuotė
Dėlioti akmenukus – Diedliuotė kūlalius.
DERVA – smala
Juodas kaip derva – Jouds kap smala.
DIDEL/IS,-ė – dėdėl/is,-ė
(didesnis – dėdliesnis; didieji – dėdlė̅jė)
DIDŽKUKULIS, DIDŽKUKULIAI (valgis) – kleckos, kleckā
DIENRAŠTIS – dėinraštis
Dirbu Klaipėdos dienraščio "Vakarų ekspresas" korespondente – Darboujous Klaipiedas dėinrašte "Vakarų eskpresas" korespuondentė.
DIEVAS; DIEVULIS – Pondėivs; Pondėivalis
Dievas davė dantis, Dievas duos duonos – Devė Pondėivalis dontis, dous ė dounuos.
DIEVIŠK/AS,-a – dėivuot/s,-a
DYKINĖJIMAS – slinkavėms; slinkībė
DYKINĖTI – slinkautė
DILGELĖ – nuotrīna
Dilgėlių šampūnas – Nuotrīnu šampūns.
DIRBINYS – dėrbėnis
DIRBTI – darboutėis
Kur jūs dirbate? – Kamė tamsta darboujėis?
Pradėjau dirbti naujoje vietoje – Pradiejau darboutėis naujuo vėituo.
Jau reikia eiti dirbti – Jau rēk eitė darboutėis.
Dirbu laikraščio redakcijoje – Darboujous laikraštė redakcėjuo.
DIREKTOR/IUS, -ė – direktuor/ios, -ė DIRBTUVĖ – dėrbtovė
DOMĖTIS (kuo) – iduomautėis (kou)
Domėtis literatūra – Iduomautėis literatūra.
DOVANA – duovėna
DOVANOTI – duovėnuotė
DRABUŽIAI – drabožē (dgs.); drabožis (vns.)
Išpilti kavą ant švarių drabužių – Ontsėpėltė kava ont švarė drabužė.
DRAUGIŠKAI – prietelėškā
Aš su juo draugiškai pašnekėsiu – Aš so anou prietėlėškā pasėrokouso.
DRAUGIŠK/AS,-a – prietelėšk/s,-a
Apskritai žmonės tame kaime buvo labai draugiški – Ožves žmuonis tuo suoduo bova dėdlē prietelėški.
DRAUGIŠKUMAS – prietelėškoms
DREBULĖ – apošė
DREBULYNAS – apošruots
DRIMBA (nerangus žmogus ar gyvūnas) – grieva
DRUSKA – droska
DRUSKINĖ A (daiktavardis – indas druskai) – droskėnė
DRUSKIN/IS,-ė B (būdvardis) – droskas-; droskėn/is,-ė
DU,dvi – do,dvė (su dviskaita arba daugiskaita)
Turiu du vaikus – Toro do vāko.
Davė man du litus – Devė mon do lito.
Du litai – nedideli pinigai – Do litā nedėdėlis pinings īr.
DUONA – douna
Duona su kmynais – Douna so kvīnās.
Duonos abišalė – Dounas apīriekėnis.
Valgyti duoną; Valgyti duonos – Jiestė douna; Jiestė dounas.
DURPĖS – torpės
DURPYNAS – torpīnė
DVIESE – vėinodo; dvėjau; abodo
Jie tik dviese gyvena – Anėi vėinodo tegiven.
Liko dviese namie – Palėka vėinodo nomūs.
Tik dviese galėjo pakėlė – Tėk dvėjau tegaliejė pakeltė.
Einam dviese – Einav dvėjau! Einav abodo!
EITI – ėitė
ELEKTRA - elektra
Elektros srovė - Elektras sriauts.
Elektros generatorius - Elektras generatuorios.
ENERGIJA:
1) (pvz., elektros) energėjė
2) (energingumas) šonkoms; energėjė
ENERGINGAI – šonkē
Energingai kalbėti – Šonkē rokoutėis.
Energingai eiti – Šonkē ėitė.
Energingiau šokti – Šonkiau šuoktė.
ERDVĖ – pluotmie
Trūksta erdvės - Trūkst pluotmės.
Kosminė erdvė - Kuosmėnė pluotmie.
Meno erdvės - Mena pluotmės.
ERDVĖLAIVIS – pluotmielaivis
FAILAS – fails
FAINA, FAINAI (šnek.) – fainē
FAIN/AS,-a (šnek.) – fain/s,-a
Jis labai fainas – Ons nuognē fains īr.
FAKSAS, FAKSIMILAS – faksos
Atsiųsti faksu - Atsiōste fakso.
FILMAS – films
Žiūrėti filmą - Veizietė filma.
Meninis filmas - Menėnis films.
Dokumentinis filmas - Dokumėntėnis films.
Animacinis filmas - Animacėnis films.
FILMAVIMAS – filmavėms; filmuosėna
FILMUOTI – filmuotė
FOTOGRAFIJA - puortėgrapėjė
FOTOGRAFUOTI - puortėgrapuotė
FUNIKULIERIUS – funikulierios
GAILA:
Man gaila tavęs – Aš apgailo tavės.
GAILĖTIS – apgailietė
Rinkis dabar, kad paskui nesigailėtum – Lasīkėis dabā, ka paskiau neapgailietomi.
GAL – bene; rasėt; mosėt; mosintās
Paieškok, gal greitai surasi – Paėiškuok, bene veikē sorasi.
Pabandyk, gal tau išeis – Pamiegink, bene imeigsi.
Rytoj gal sesuo pavažiuos – Rīt bene sesou parvažious.
Gal nenori, todėl nieko nedaro – Mosintās nenuor, tudie nieka nedėrb.
GALAS – gals
GALĄSTOJ/AS, -a – glodintuo/s, -jė
GALĄSTI – glodintė
GALĄSTUVAS – glodė
GALĖJIMAS – galiejėms; galiesėna; imeigėms; imėigsėna
GALĖTI – galietė, imeigtė
GALIMYBĖ – galėmībė
Čia daug visokių galimybių – Čė daug vėsuokiu galimībiu īr.
Pasiekti galimybių ribą – Prigautė galėmībiu robežiu.
GALVA:
1) galva
2) (silkės, roplio; ironiškai – ir žmogaus) kramė
Silkės galva – Silkės kramė.
GALVOJIMAS – mėslėjėms; mėslīsėna
GALVOTI – mėslītė
Taip įstrigo, kad atgal pajudėti nėra ko galvoti – Tēp kėitā ispringa, ka atgal pajudietė nebier ni mėslės.
GALVUTĖ – galvālė
GAMYBA – dėrbinsėna
GAMYBIN/IS,-ė – dėrbinsėnas-
Gamybinės medžiagos – Dėrbinsėnas medegas.
Gamybinė įmonė – Dėrbinsėnas imuone.
GAMYBININK/AS,-ė – dėrbėnink/s,-ė
GAMYKLA – dėrbīkla
GAMINYS – dėrbėnis
GAMINTI – dėrbintė
GAMTA – gomta
GAMTIN/IS,-ė – gomtuos-; gomtėn/is,-ė
Gamtinis rezervatas – Gomtuos rezervats.
GARAS – gars
GARDĖSIS – skanėnis
Valgyti gardėsius – Jiestė skanėnius.
GARDUMAS – skanoms
GARDUMYNAS – skanėnis
Valgyti gardumynus – Jiestė skanėnius.
Įvairūs gadumynai – Vėsuokē skanėnē.
GARD/US,-i – skanėn/os,-ė
GARDŽIAI – skanē
GARUOTI – garoutė
GARTRAUKIS – garvėlkis
Gartraukis virtuvėjė – Garvėlkis vėrtovie.
GĄSDINIMAS – gondinėms; gondinsėna
GĄSDINTI – gondintė
GAUJA – sankols
Vagiu gauja – Vagiū sankols.
GĖDA – sarmata
GĖDIJIMASIS – sarmatinsėnuos
GĖDYTIS – sarmatintėis
Jis gėdijasi savo išvaizdos – Ons sarmatėnas sava ėškalbas.
GELEŽIN/IS,-ė – gelžė; gelžėn/is,-ė
Geležiniai vartai – Gelžė vartā.
GELEŽINKELININK/AS,-ė – gelžkelėnink/s,-ė
GELEŽINKELIS – gelžkelis
Geležinkelio stotis – Gelžkelė stuotis.
GELEŽIS – gelžis
Geležies gabalas – Gelžgalis.
GEMBĖ – vāgis; kengė
GENERATORIUS - generatuorios
GERAI – gerā
Jis gerai šneka angliškai – Ons gerā rokounas anglėškā.
Ji tikrai gerai dirba – Ana truopnē gerā darboujas.
Atrodo, kad viskas gerai – Ėšveiz, ka vėsks gerā īr.
Ar gerai matai? – A gerā iveizi?
GYLYS – bimbals; dvėlinkė
Gyliai kando – Bimbalā kond.
GIMINĖ - kėltės Vyriškoji giminė - Vīrėškuojė kėltės
Moteriškoji giminė - Muotrėškuojė kėltės
GIMNAZIJA – gimnazėjė
GIMNAZIST/AS, -ė – gimnazist/s, -ė
GIMTADIENIS – gėmėma dėina
Rytoj mano gimtadienis – Rītuo mona gėmėma dėina.
Kviečiu tave i savo gimtadienio balių – Vadėno tavi ont sava gėmėma dėinas baliaus.
GIMTAS/IS,-oji – prigimt/s,-a
Gimtoji kalba – Prigimta kalba.
Gimtieji namai – Prigimtė nomā.
Gimtasis miestas – Prigimts miests.
Gimtasis kaimas – Prigimta suoda.
Gimtoji šalis – Prigimta valstībė.
GINTIS - gīniuotėis
GYVENIMAS -
1) (trukmė) omžios
Visą gyvenimą sunkiai dirbau – Par vėsa omžiu sonkē darbavaus.
Jam patiko ta vieta, ir jis ten liko visam gyvenimui – Tėka anam ta vėita, ėr palėka ons tėnās ont omžiaus.
2) (gyvenimo būdas, sąlygos) gīvėnėms
Jo gyvenimas dabar geresnis – Anuo gīvėnėms dabā geriesnis īr.
GLĖBYS – kliebīs
Pulti (kam) į glėbį – Poltė (kam) i kliebi.
Suimti (ką) glėbyje – Soimtė (kon) kliebie.
Glėbys gėlių – Kliebis gieliū.
Glėbys knygų – Kliebis kningū.
GRAUŽTI – graužtė; jiestė
Smėlis akis graužia – Smėltės akės jied.
GRAŽĖJIMAS – dailiejėms; dailiesėna GRAŽĖTI – dailietė
GRAŽIAI – dailē
Vienas už kito gražiai susikabinę – Kėts ož kėta dailē sosėkėbė.
Niekada nepyko, viską mokėjo pasakyti gražiai – Nikumet nepīka, vėskou muokiejė pasakītė dailē.
GRAŽINIMAS – dailėnėms; dailinsėna
GRAŽINTI – dailintė
GRAŽ/US,-i – dail/os,-ė
GREIT; GREITAI – veikē; veikē vėn; (mitriai) uotrē
Vaistai greitai suveikia – Vaistā veikē paded.
Greitai atlikti darbą – Veikē padėrbtė darba.
Važiuok mašina, bus greičiau – Važiouk so mašėna, būs veikiau.
Jis greitai pripranta naujoje vietoje – Ons veikē papront naujuo vėituo.
Iš čia greitai neišeisi – Ėš čė veikē nebėšeisi.
Jis gana greitai suprato – Ons veikē vėn soprata.
GREIT/AS,-a – veik/os,-ė; (mitrus) uotr/os,-ė
Greitoji pagalba – Veikiuojė pagelba.
Jis labai greitas – Ons dėdlē vėikos.
Greitas atsakymas – Veikos atsakīms.
Greitas internetas – Veikos internets.
GREITIS – veikis
Važiuoti dideliu greičiu – Važioutė so dėdėlio veikio.
GREITUMAS – veikoms
GRENDYMAS – kluons
GRIETINĖ – smetuons; smanta
Vagyti varškę su grietine – Jiestė varškė so smetuono.
GRIETINĖLĖ – smetuonielis
GRIOVA A (vandens išgrauža) –
GRIOVA B (nevikrus žmogus ar gyvūnas)
GRĮŽIMAS – pargrīžėms
GRĮŽTI – pargrīžtė
Grįžti namo – Pargrīžtė nomei.
Grįžti į ankstesnį puslapį – Pargrīžtė i onkstiesni poslapi.
GROŽIS – dailis; poika
Koks grožis! – Kuoks dailis!
Dėl grožio – Diel dailė; diel poikuos.
GRUODIS (mėnuo) – groudis
GUOLIS A (pvz., meškos) – kinis
GUOLIS B (pvz., mašinos) – goltėnis
HEKTARAS – aktars
HUMORAS – jumuors
Man patinka sveikas humoras – Mon tink svēks jumuors.
Į - i
ĮBAUGINIMAS – ėšgondinėms
ĮBAUGINTI – ėšgondintė
ĮDOM/US,-i – iduom/os,-ė
Tavo mintys įdomios – Tava mėslės iduomės īr.
Labai įdomią knygą perskaičiau – Dėdlē iduomė kninga parskaitiau.
ĮDUBA; ĮDUBIMAS – klans
Nuklojo ne lygiai, o su įdubimais – Nukluojė ne līgē, vuo so klanās.
IKI A (prielinksnis) -
1) lėg; lėg pat
Iki vakaro – Lėg vakara.
Iki miesto – Lėg miesta.
Kiek kilometrų iki Telšių? – Kėik kiluometru lėg Telšiu?
Pabaigti iki galo – Pabėngtė lėg gala
Jis viską padaro iki galo – Ons vėskou padėrb lėg pat gala.
2) (aukščiui žymėti) lėg so (kou)
Vandens iki kaklo – Ondou lėg so kaklo.
Krūva iki lubų – Malka lėg so lobuom.
IKI! B (jaustukas – atsisveikinant) – sodėiv! pakuol kas!
Na, tada rytoj susimatysim. Iki! – No, tumet rītuo sosėtėksiau. Sodėiv!
IMTI:
1) imtė;
Imsiu vaikus sus savimi – Imso vākus līgē.
2) (be leidimo – pvz., svetimą daiktą ) košintė
ĮNAŠAS:
1)
2) (pvz., į mokslą, plėtrą, kovą) duovis
Jo įnašas į mokslą – Anuo duovis muokslou.
INDĖLIS:
1)
2) (pvz., į mokslą, plėtrą, kovą) duovis
Jo indėlis į mokslą – Anuo duovis muokslou.
INDAS – stuotkos
Nuplauti indus – Soplautė (somazguotė) stuotkus.
INDAPLOVĖ – stuotkapluovė
Sudėti indus į indaplovę – Sudiedlioutė stuotkus i stuotkapluovė.
Visada naudoju indaplovę – Vėsumet naudoujo stuotkapluovė.
INKILAS – špuokinīčė
INTERAKTYVIAI – interаktīvē
INTERAKTYVUMAS – interаktīvoms
INTERAKTYV/US,-i – interаktīv/os,-ė
INTERNETAS – internets
Paieška internete – Ėiškuosėna internete
INVENTORIUS – envenourios
ĮRENGIMAS – pariedīms
ĮRENGINYS – pariedīms
ĮRENGTI – pariedītė
ĮSIŽIŪRĖTI – isėveizietė
ĮSNAUJA (valgis) – ožtrėns
ISTORIJA – istuorėjė
Pasaulio istorija – Svieta istuorėjė.
ISTORIN/IS, -ė – istuorėn/is, -ė; istuorėšk/as, -a istuorėjės-
Istoriniai įvykiai – 1) istuorėškė notėkėmā; 2) istuorėjės notėkėmā.
ĮSTRIGTI – ispringtė
Taip įstrigo, kad atgal pajudėti nėra ko galvoti – Tēp kėitā ispringa, ka atgal pajudietė nebier ni mėslės.
ĮSTRIŽAI – ikīpā
ĮSTRIŽ/AS,-a – ikīp/s,-a
ĮSTRIŽINĖ – ikīpėnė
IŠBANDYMAS – ėšmiegėnėms
Jo laukia sunkūs išbandymai – Ana laukė sunkė ėšmiegėnėmā.
IŠ – nu; ėš
Rašytojas kilęs iš Vokietijos – Rašītuos īr kėlėma nu Vuokītėjės.
IŠBANDYTI – ėšmiegėntė
IŠDĖSTYMAS – diedliuojėms; ėšdiedliuojėms
IŠDĖSTYTI – ėšdiedliuotė
IŠGALVOJIMAS – išmėslas; pramėslas
IŠGALVOTI – išmėslītė; pramėslītė
IŠGĄSDINIMAS – ėšgondinėms
IŠGĄSDINTI – ėšgondintė
IŠGRAŽĖJIMAS – sodailiejėms
IŠGRAŽĖTI – sodailietė
IŠGRAŽINIMAS – sodailėnėms
IŠGRAŽINTI – sodailintė
IŠEITI -
1) ėšeitė
Išeina iš namų – Ėšēt ėš nomū.
2) (pavykti):
Kaip tau taip išėjo? – Kāp to tēp imeigē?
IŠKEIKTI – ėšdeblītė
IŠKOŠTI:
1)
2) (prk. – piktai pasakyti) ėštratintė
IŠLAIKYTI -
1) (pvz., sunkų daiktą) notorietė
2) (neatiduoti) notorietė
3) (ištverti) ėštorietė
4) (pralaikyti) pratorietė
IŠLUPTI -
IŠMALDA – alūžna
IŠPILTI:
1) išpėltė
2) (ant ko) ontsėpėltė
Išpilti kavą ant švarių drabužių – Ontsėpėltė kava ont švarė drabužė.
IŠRANK/US,-i – liuosn/os,-a
Jis išrankus maistui – Ons liuosnos ont jiediū.
IŠRANKIOTI – ėšlasiuotė
IŠRINKTI – ėšlasītė
IŠSIDĖSTYMAS – ėšsėdiedliavėms
IŠSIDĖSTYTI – ėšsėdiedlioutė
IŠSIGĄSTI – nusėgōstė
IŠSIRINKTI – ėšsilasītė
IŠSISKYRIMAS – parsiskīrėms
IŠSISKIRTI – parsiskirtė
Jūs vedęs ar išsiskyręs - A tamsta žanuots a parsiskīrės tesi?
IŠSISUKTI – ėšsikožėntė
IŠSIVEMTI – pravemtė
Labai pykino, bet išsivemti negalėjau – Dėdlē vīma kila, vuo pravemtė negalė bova.
IŠSKIRTI – parskirtė
Neišskiriama pora - Neparskėriama puora.
IŠTINIMAS – ėšporpėms
IŠTINTI – ėšporptė
Kojos ištino – Kuojės ėšporpa.
Veidas ištinęs – Veids ėšporpės.
IŠTISAI - kiaurā IŠTIŽĖLIS – grievals
IŠTVERMĖ – ėštoriejėms
IŠTVERTI – ėštorietė
IŠVAIZDA – ėškalba; pavīzis
Jis gėdijasi savo išvaizdos – Ons sarmatėnas sava ėškalbas.
Jau vien iš išvaizdos graži - Jau ėš anas pavīzis vėins bier poikos.
IŠVYSTI – iveizietė; isėveizietė; pamatītė; paregietė
ĮVYKIS – nutėkėms
Pasaulio įvykiai – Svieta nutėkėmā.
Istoriniai įvykiai – 1) istuorėškė nutėkėmā; 2) istuorėjės nutėkėmā.
ĮŽIŪRĖTI – iveizietė
Neįžiūriu čia nieko gražaus – Neiveizo čė nieka dailė.
JAUN/AS,-a – jaun/s,-a
JAUNIMAS – jaunūmėnė
Jaunimo centras – Janūmėnės cėntros.
Vaikų ir jaunimo dailės mokykla – Vāku ė jaunūmėnės dailės muokīkla.
JAUNYSTĖ – jaunas dėinas; jaunīsta
Jam poezija patinka nuo jaunystės – Anam puoezėjė tink nu jaunū dėinū.
JAUJA – douba
JI – ana
(vienaskaita: ji – ana, jos – anuos, jai – anā, ją – anon, ja – ano, joje – anuo;
dviskaita – jos abi – anodvė, jų abiejų – anodvėm, joms abiems – anodvėm, jas abi – anodvė, jomis abiem – anodvėm, (vietininkas nevartojamas);
daugiskaita – jos – anuos, jų – anū, joms – anuoms, jas – anas, jomis – anuom, jose – anuosė)
JIS – ons
(vienaskaita: jis – ons, jo – anuo, jam – anam, jį – anou, juo – anou, jame – anamė;
dviskaita – jiedu – anodo, judviejų – anodom, judviems – anodom, judu – anodo, judviem -anodom (vietininkas nevartojamas);
daugiskaita: jie – anėi, jų – anū, jiems – anīms, juos – anus, jais – anās, juose – anūsė)
Jie abu dirba – Anodo abodo darboujės.
JOK/S,-ia – nikuok/s,-ė
Aš nesu joks ekspertas – Aš neso nikuoks eksperts.
JUDĖJIMAS – košiejėms; košiesėna
Judėjimas į priekį – Košiejėms i prīšaki.
Lietuvos žaliųjų judėjimas – Lietovas žaliūju košiejėms.
Judėjimo laisvė Europos Sąjungoje – Košiejėma liuosībė Euruopas Sājunguo.
JUDĖTI – košietė
Judėti į priekį – Košietė i prīšaki.
Sėdėk ramiai, nejudėk – Siediek ramē, nekošiek!
JUDINTI – košintė
JUDINIMAS – košėnėms
JUO:
JUOKAUTI – joukoutė
JŪS –
1) (dgs.) jūs; 2) (mandagumo forma) tamsta (su veiksmažodžio vienaskaitos forma)
JŪSŲ –
1) (dgs.) jūsa; 2) (mandagumo forma) tamstuos
KABĖTI – kuorolioutė
KABLYS – vāgis; kėngė
KAD – ka
KADA – kumet
KADANGI – ka; kam
Darbe kalbame žemaitiškai, kadangi taip lengviau – Darbė rokounamies žemaitėškā, ka tēp lėngviau īr.
Kadangi šiandien lauke šalta, reikia šilčiau apsirengti - Ka šindėin lauke šalt īr, rēk šėltiau apsėriedītė.
KAI:
1) ka; kumet;
2)
KAIMAS – suoda
Jiedu buvo iš vieno kaimo – Anodo bova ėš vėinas suodas.
Važiuoti į kaimą – Brauktė i suoda.
Gyventi kaime – Gīventė suoduo.
KAIMIET/IS,-ė – suodėšk/is,-ė
Miestiečiai ir kaimiečiai – Miestėškē ė suodėškē.
KAIMIŠKAI – suodėškā
KAIMIŠKAS – suodėšk/s,-a
KAIP –
1) (prieveiksmis) kāp
2) (dalelytė) kap; lėgo
KALBA – ruoda
KALBĖJIMAS – rokousėnuos
KALBĖTI – rokoutėis
Jis moka kalbėti žemaitiškai – Ons muok žemaitėškā rokoutėis.
Kalbėti per radiją – Rokoutėis par radėjė.
KALBĖTIS – rokoutėis; vestė kalba
Jie kiekvieną dieną kalbasi telefonu – Anėi kuožna dėina rokounas tilipuono.
KALBININK/AS,-ė – ruodėnink/s,-ė
KANČIA – galousėnuos
KANKINIMAS – galavėms; galousėna
KANKINIMASIS – galavėms; galousėnuos
KANKINTI – galoutė
KANKINTIS – galoutėis
KAPITON/AS-ė - kapėtuon/s,-ė
KARAS – vaina
KARTAS – karts; sīkis
Imti du kibirus iš karto – Imtė do viedro ož karta.
Iš karto visų neįleido – Ož karta vėsū neileida.
KARVELIS – balondis
Karveliai skrenda (skraido) – balondē lek (lakiuo).
KAS – kas
Ir kas, kad nepadarei? - Bene kas, ka nepadėrbē?
KASDIEN – kuožna dėina
KASTUVAS – luopėta
KATINAS – runcis; katėns
KAUKĖ – līčīna
Vaikščioti su kauke – Vākščiuotė so līčīna.
Žmogus su juoda kauke – Žmuogos so jouda līčīna.
Kaukių balius – Līčīnu balios.
KAUKĖT/AS,-a – so līčīna
KAVA – kava
KAVINĖ – kavėnė
KAŽKUR -
1) (apie buvimo vietą) kažė kamė;
2) (apie kryptį) kažė kor
KĖDĖ – krieslos, krās/e, -es
Sėdėti ant kėdės – Siedietė ont krieslo.
Atsisėsti ant kėdės – Atsėsiestė ont kriesla.
KEIKTI – deblītė
KELTIS – kėltė
Man nelabai patinka rytais anksti keltis – Mon nedėdlē tink rītmetēs onkstėi kėltė.
KEPTUVĖ – petėlnė
KERĖPLA:
1) (žaidimas su pagaliu)
2) (nereikalingas daiktas, griozdas)
3) (nerangus, nevikrus žmogus)
KIBIRAS – viedras
Atnešti kibirą vandens – Atneštė viedra ondenė.
KIBIRĖLIS – viedrālis
KIEKVIEN/AS,-a – kuožn/as,-a; bikatr/as,-a
Kiekvieną dieną – Kuožna dėina.
KIEMAS – kėims
KILMĖ – kėlėms
Neaiški kilmė – Neaiškos kėlėms.
Jis buvo lietuviškos kilmės – Ons bova lietovėška kėlėma.
KILTI – kėltė
Rašytojas kilęs iš Vokietijos – Rašītuos īr kėlėma nu Vuokītėjės.
KIŠKIS – zoikis
KITAIP – kėtēp; (priešingai, priešingu atveju) ontrēp
KIT/AS,-a – kėt/s,-a
Kitą rytą pats nieko neprisimeną – Kėta rīta meta pats nieka nebatmen.
Šnekėk ne apie kitus, o apie save – Rokoukėis ne aple kėtus, vuo aple savėm (aple savi).
KITOK/S,-ia – kėtuok/s,-ė
KITUR – kėtor; kėtoriou
KLAUSIMAS – klausėms
KLAUSYMAS – klausīms; klausīsėna
KLAUSYTI – klausītė
KLAUSYTIS – klausītėis
KLOJIMAS A:
1) (klojimo veiksmas) kluojėms; kluosėna;
2) (klojimo rezultatas) kluojėms
KLOJIMAS B (pastatas) – rejė
KLUONAS – rejė
KLĖTIS – klietės
KMYNAI – kvīnā
Sūris su kmynais – Sūris so kvīnās.
Duona su kmynais – Douna so kvīnās.
Kmynų arbata – Kvīnū erbeta.
KNYGA – kninga
Jis perskaitė beveik visas knygas, kurios buvo namie – Ons parskaitė mažne vėsas kningas, katras bova nomūs.
KNYGYNAS – kningīns
KNYGRIŠYKLA – kningdėrbīkla
KNYGRIŠ/YS,-ė – kningdėrb/is,-ė
KODĖL – kudie
KOJINĖ – žekė
Vyriškos kojinės – Vīrėškas žekės.
Moteriškos kojinės – Muotrėškas žekės.
Vaikiškos kojinės – Vākėškas žekės.
Niekaip nerandu vienos kojinės – Nebrondo niekāp vėinas žekės.
Megzti kojinę – Nertė (narstītė) žekė.
Kažin kiek jis pinigų sukišęs į kojinę – Kažėn kėik ons pininga i žekė sokėšės īr.
KOJYTĖ – kuojėkė
KOK/S,-ia – kuok/s,-ė
Koks skirtumas? (šnek.) – Kažėn a skėrtoms īr?
KOL – pakuol
Bus sunkiau, kol priprasi - Bus sonkiau pakuol paprasi.
Kol neparodo, tol nemato - Pakuol nepakalba, patuol nemata.
KOPĖČIOS – drobīnas
KOPŪSTAS – kuopūsts
Troškinti kopūstus – Šotintė kuopūstus.
Troškinti kopūstai su kliaulienos šonkauliais – Šotintė kuopūstā so kiaulės škuobās.
KOSMIN/IS,-ė - kuosmėn/is,-ė; pluotmėn/is,-ė; kuosmosa-; pluotmės-
KOSMONAUT/AS,-ė - kuosmonaut/s,-ė
'KOSMOSAS - kuosmosos
KOŠĖ – potra
Valgyti košę – Jiestė potra.
KRAMTYTI – kōsnuotė
KREGŽDĖ, KREGŽDUTĖ – blezdinga
KREPŠYS – kiuocis; krežis
KRIAUŠĖ – grūšas
KRIKŠTAMOTĖ – kūma
KRIKŠTATĖVIS – kūmā
KRIKŠTATĖVIS – kūmėns
KRISTI – kristė; kristė žemien Oboliai krenta – Vuobolā žemien krimt.
Krinta sniegas - Snėigs krimt.
KRUTĖJIMAS – košiejėms; košiesėna
KRUTĖTI – košietė
KRUTINTI – košintė
KRUTINIMAS – košėnėms
KRŪVA – malka
Krūvų krūvos prikrautos – Malku malkas prikrautas.
Medžių krūva – Mediu malka.
Šieno krūva – Šėina malka.
Mėšlo krūva – Miešlu malka.
Krūva pinigų – Dėdėlė malka piningu.
Jis turi krūvą pinigų – Ons betors dėdėlė malka piningu.
Krūva knygų – Malka kningu.
Didžiausios krūvos knygų – Dėdliausias malkas kningu.
Suvertė bulves į krūvą, ir ėmė pūti – Sovertė bolbės i malka, ėr jiemė pūtė.
KUMETIS (istor.) – komiečios
KUMŠTIS (vyr. gim.) – komstis (mot. gim.)
Laikyti kumštyje – Turietė komstie.
Mušti kumščio – Moštė so komstim.
KUPETA – kūgis
Šieno kupeta – Šėina kūgis.
KUPRA – kokštera
Nešti ant kupros – Neštė ont kokštera.
Gauti per kuprą – Gautė par kokštera.
Užlipti ant kupros – Ožliptė ont kokšteras.
KUR -
1) (apie buvimo vietą) kamė;
Kur tu buvai? – Kamė to bovā?
Aiškina, kur kas padėta – Aiškėn, kamė kas īr padiets.
Kur čia valgykla? – Kamė čė jiedīkla īr?
Žmogau, kur tu surasi tiek daug laiko, kad... – Žmuogau, kamė to gausi tėik laika, ka...
Kur kirvis, ten ir kotas – Kamė kėrvis, ten kuots.
2) (apie kryptį) kor
Kur tu važiuosi? – Kor to brauksi?
Kur jis nuėjo? – Kor ons nuejė?
Iš kur tu esi? – (vyrui) Ėš kor esous? (moteriai) Ėš kor esonti?
KUR/IS,-i – katr/as,-a
Iš kurios Žemaitijos vietos būsi? – Ėš katruos Žemaitėjės vėituos būsi?
KVEPĖTI (kuo) – kvepietė; atsėdoutė (kou)
Taip skaniai kvepia – Tėik skanē kvep.
Žuvis kvepia jūra – Žovis atsėdoud jūro.
KVIESTI – vadėntė
Kviesti pokalbiui – Vadintė ont rokondas.
Kviesti išgerti alaus – Vadintė ont alaus.
Kviesti i svečius – Vadintė ont svetiū.
Kviesti į kambarį – Vadintė i kombari.
Kviečiu tave i kiną – Vadėno tavi ont kina.
KVIETIMAS – vadėnėms
Kvietimas į teatrą – Vadėnėms ont teatra.
LABAI – dėdlē; dėdliausē
Labai daug – Dėdlē daug.
Labai dažnai – Dėdlē tonkē.
Ji labai apsidžiaugė – Ana dėdliausē apsėdžiaugė.
Labai jau skanus – Nuognē skanos.
LABAS! – svēks! (mot. g. svēka!, dgs. svēkė!, mot. g. svēkas!) svēks gīvs!(mot. g. svēka gīva!, dgs. svēkė gīvė!, mot. g. svēkas gīvas!)
LABAS RYTAS! – labs rīts! labrīt!
LAIB/AS,-a – tēv/s,-a
Pušis išaugs laiba ir aukšta – Pušis ėšaugs tēva ėr aukšta.
LAIDA – laida
Žiūrėti televizijos laidą – Veizietė televizėjės laida.
Radijo laida žemaičių kalba – Radėjė laida žemaitiu ruoduo.
LAIKYMAS – toriejėms; toriesėna
LAIKYMASIS – toriesėnuos
LAIKYTI – torietė
Laikyk stipriai, kad nepabėgtų – Toriek kėitā, ka nepabiegtom.
LAIKYTIS – torietėis
Laikykis gerai, kad nenukristum per akmenis važiuojant – Toriekis gerā, ka neėškrėstomi par kūlius važioujėnt.
LAIKRAŠTIN/IS,-ė – laikraštiu-; laikraštė
Laikraštinis popierius – Laikraštė puopierios.
LAIKRAŠTIS – laikraštis
Leisdavo laikraštį "Žemaičių prietelios" – Liuob leistė laikrašti "Žemaitiu prietelios".
LAIPTAI – skadā
LAISV/AS,-a – lious/os,-a; valn/s,-a
LAISVĖ – liousībė
LAIVAS – dėdlaivis
LAPKRITIS – lapkrėstis
Lapkričio mėnuo – Lapkrėstė mienou.
Lapkričio mėnesį – Lapkrėstė mienesie.
LAUKAS – lauks
Plikas laukas – Plėklaukis.
LĖKTUVAS – garliekis
Skristi lėktuvu – Liektė garliekio.
LETENA – lepšė
Šuns priekinės letenos – Šonėis lepšės prīšakie.
LIESTI – košintė
LIETIMAS – košėnėms
LIETUS – lītos
Lietus lija - Lītos līn.
LIETUV/IS,-ė – lietov/is,ė
Išversti į lietuvių kalbą - Pargoldītė i lietoviu kalba.
Laida lietuvių kalba - Laida lietoviu ruoduo.
LIETUVIŠKAI – lietovėškā
Kalbėti lietuviškai - Rokoutė (rokoutėis) lietovėškā.
Išleisti knygą lietuviškai - Išleistė kninga lietovėškā.
LIETUVIŠK/AS,-ė – lietovėšk/s,-a
Lietuviški patiekalai - Lietovėškė jiedē.
LYG; LYG IR - līguo; līguo ė
LYGINTI:
1) (daryti lygų) līgintė
2) (lygintuvu) pruosītė
Lyginti drabužius – Pruosītė drabožius.
3) (daryti palyginimą) līgintė; palīgintė
LYGINTUVAS – pruosos
LIKTI – palėktė
Jam patiko ta vieta, ir jis ten liko visam gyvenimui – Tėka anam ta vėita, ėr palėka ons tėnās ont omžiaus.
Jis buvo ir liks pats geriausias – Ons bova ė palėks pats geriausis.
Kaip buvo, taip ir liko – Kāp bova, tēp ėr palėka.
LYTI - lītė
Lietus lija - Lītos līn.
LOPŠYS – lingėnis
LOVATIESĖ – dėkis
MAITINTI – lioubtė; jiedintė
MAKAULĖ (šnek.) – kramė
Sukti savo makaulę – Soktė sava kramė.
Apsukti (kam) makaulę – Apsoktė (kam) kramė.
Makaulė visai tuščia – Kramė sovėsam toštė.
Gauti per makaulę – Gautė par kramė.
MALKA – medis
Atnešk glėbį malkų! – Atnešk kliebi mediū! Atnešk mediū kliebi!
Malkų krūva – Mediū malka.
MALŪNAS - malninčė
MANYMAS – mėslīsėna; mėslėjėms
MANYTI – mėslītė
Kaip jūs manote? -
(klausimas vienam asmeniui) Kāp tamsta mėslėji?
(keliems asmenims) Kāp tamstas mėslėjat?
MANO – mona
Mano namai – Mona nomā.
Mano brolis – Mona bruolis.
MARŠKINIAI – marškėnē
Apsivilkti marškinius – Apsėvėlktė marškėnius.
MĄSTYMAS – mėslinsėna
MĄSTYTI – mėslintė
MĄSTYTOJ/AS,-a – mėslintuo/s,-jė
Senovės graikų mąstytojai – Senuobės graiku mėslintuojā.
MATYT (dalelytė) – matītėis
MATYTI – matītė; iveizietė; primatītė
Tamsoje sunku matyti – Tumsībie sunko iveizietė
Matai, kaip yra... – Matā, kāp tatā īr...
Akys jau blogai mato – Akis jau menkā beprimata.
Jis buvo visko matęs savo gyvenime – Ons bova vėska primatės par sava omžiu.
Plika akimi vos matomas – Plėkā akē maž beprimatuoms.
MAŽAI – maž; mažā
MAŽ/AS,-a – maž/os, -a
MAŽYLIS – vākūkštis
MEDUOT/AS,-a – medėn/s,-a
Pirštai meduoti – Pėrštā mėdėnė.
Meduotas balsas (prk.) – Medėns balsos.
MEDUS – medos
Arbata su medumi – Erbeta so medo.
Valgyti medų – Jiestė medo.
Visi pirštai medumi aplipo – Vėsė pėrštā medėnė palėka.
MEDŽIAGA – medega
Iš kokios medžiagos tai padaryta? – Ėš kuokės medegas tas padėrbts īr?
Mokymo medžiaga – Muokīma medega.
Cheminė medžiaga – Сhemėnė medega.
MEGZTI – nertė; narstītė
Megzti kojinę – Nertė žekė.
MEGZTINIS – nertėnis
Apsivilkti marškinius ir megztinį – Apsėvėlktė marškėnius ė nertėni.
Apsivilkti storą megztinį ant plonų marškinių – Ontsėvėlktė stuora nertėni ont pluonū marškėniu.
MEILĖ – meilė
MEISTR/AS,-ė – meistr/as,-ė
MELDIMASIS – melsėna; melsėnuos
MELAG/IS,-ė – malag/is,-ė
MELAS – malavėms
MELUOTI – maloutė
MELAS – malavėms
MELUOTI – maluotė
MERGINA – mergė
Ir merginos, ir vaikinai – Ė mergės, ė vaikē.
MĖSA – mēsa
Troškinti mėsą – Šotintė mēsa.
MESTI – laistė
Mesti akmenukus – Laistė kūlālius.
MĖŠLAS (vns.) – miešlā (dgs.)
Mėšlo krūva – Miešlū malka.
METAI – metā
MĖTYTI – laidītė
Mėtyti akmenukus – Laidītė kūlālius.
METMENYS – apmatā
MEZGINYS – nerėnis
MIEGAL/IUS,-ė, – mėigtpov/is,-ė
MIEGOTI – mėiguotė
Jis dar miega – Ons dā mėigt.
MIESTAS – miests
MIESTELĖN/AS,-ė – miestėšk/is,-ė
MIESTELIS – miestālis
MIESTIET/IS,-ė – miestėšk/is,-ė
Miestiečiai ir kaimiečiai – Miestėškē ė suodėškē.
MYLĖJIMAS – mīliejėms; mīliesėna
MYLĖJIMASIS – mīliesėnuos
MYLĖTI – mīlietė
Aš tave labai myliu – Aš tavi dėdlē mīlo.
MYLĖTIS – mīlietėis
MINĖTI – mėnavuotė
Jis minėjo, kad... – Ons mėnavuojė, ka...
Aukščiau minėtas – Aukštiau mėnavuotas.
MINTIS – mėslė
Nebuvo net tokios minties – Nebova tuokės ni mėslės.
Galvoje sukasi visokios mintys – Galvuo sokuos vėsuokės mėslės.
Ar pagauni mintį? (šnek.) – A pagauni mėslė?
MIRTI – mėrtė; mėrtė žemien
Moterelė miršta – Muotrėškelė mėršt žemien.
MIRTIS – mirėms
MIŠKAS – gėrė; medė
Miško uogos – Medė ougas; gėriuos ougas.
MIŠKININK/AS,-ė - medėnink/s,-ė
MITRIAI – uotrē
MITRUMAS – uotroms
MITR/US,-i – uotr/os,-ė
MOČIUTĖ:
1) (senelė) babūnelė; baba; senuolė;
2) (folklore – motinėlė) muotošė; muotošelė
MOKESTIS – muokesnis
Įėjimo mokestis – Iejėma muokesnis.
Mokėti visus mokesčius – Muokietė vėsus muokesnius.
Pakelti mokesčius – Pakeltė muokesnius.
Mokesčių inspekcija – Muokesniu inspekcėjė.
MOKĖTI A – (būti įgudusiam) muokietė; someigtė
Jis buvo turtingas, mokėjo gyventi – Ons bova tortings, someigė gīventė.
MOKĖTI B – (atlyginti) muokietė
MOKYTOJ/AS,-a – muokītuo/s,-jė
MOTERELĖ – muotrėškėlė
MOTERIS – muotrėška
Ji graži moteris – Ana dailė muotrėška īr.
MOTINĖLĖ; MOTUŠĖLĖ – muotošė; muotošelė
MURKTI – baraktinioutė
MUŠTI – moštė; moštė žemien
Užpuolė jį ir muša – Ontpoulė anou ė moš žemien.
NA – no
Na, ką pasakysi? – No, kon pasakīsi?
NAMAI – nomā
Čia mano namai – Čė īr mona nomā.
Gimtieji namai – Prigimtė nomā.
Kultūros namai – Kultūras nomā.
Mados namai – Maduos nomā.
Kavos ir abatos namai – Kavuos ėr erbetas nomā.
NAMO – nomėi
Jau važiuosiu namo – Jau braukso nomėi.
NAUJIENA – naujīna
Savaitės naujienos – Nedielės naujīnas.
NE – ne
Jis man ne vyras, o brolis – Ne vīrs ons monėi tier, vuo bruolis.
NEBENT – jebėntās
Pats negrįš, nebent kas nors parvežtų – Pats nepargrīš, jebentās kas nuorint parvežtom.
NEGANA – neseinė
Negana to, jis dar... – Neseinė tuo, ons dā...
NEGI – (a) jebėntās
Negi toks miegalius gali taip anksti ateiti? – (A) jebėntās tuoks mėigtpovis gal tėik onkstėi atėitė?
NEGREIT – neveikē
Iš čia negreit išeisi – Ėš čė veikē nebėšeisi.
NELABAI – nedėdlē
Man nelabai patinka – Mon nedėdlē tetink.
Nelabai daug – Nedėdlē daug.
NEMALONIAI – nejaukē; prėklē
NEMALONU – nejaukē; prėklē
NEMALON/US,-i – nejauk/os,-ė; prėkl/os,-ė
NEPAPRASTAI – nuognē
Ta duona buvo nepaprastai skani – Ta douna bova nuognē skanė.
NEPAKANKAMAI – neseinė
NEPASIEKIAM/AS,-a – neprigaunam/s,-a
Man tai nepasiekiama – Mon tas neprigaunams īr.
Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje – Laikīkit vākams neprigaunamuo vėituo.
Nepasiekiamas tiksls – Neprigaunams tėkslas.
NEPRISIMINTI – nebatmintė
Tiksliai neprisimenu – Truopnē nebatmeno.
NESUNKU – nesonkē
Man tai nesunku – Mon tas nesonkē īr
NETOLI – netuolėi
NETRUKUS – tujaus
NEUŽILGO – nebožėlga
NEUŽTEKTI –
Neužtenka dirbti gerai, reikia dar ir greitai – Neseinė darboutėis gerā, rēk dā ė veikē.
NIEKADA, NIEKADOS – nikumet
NIEKAI – zauna
Ko tu čia niekus tauški! – Kuo čė zaunėji!
NIEKAS – nieks
Manau, kad iš tų mano bandymų nieko neišeis – Mėslėjo, ka ėš tū mona miegėnėmu nieks neėšēs.
Niekam tikęs daiktas – Sovėsam atlikės dākts.
Esi niekam tikęs – Sovėsam atlikės besi.
NIEKUR – nikamė
Jam niekur nebus gerai – Anam nikamė nebūs gerā.
NUČIULPTI – nusolptė
NUOG/AS,-a – plėk/s,-a
NOSYTĖ – nuosėkė
NUOBODU – pakīrē; apkīrē
Nuobodu buvo žiūrėti - Pakīrē bova veizietė.
Man čia nuobodu, važiuosiu namo - Mon čė apkīrē īr, braukso nomėi.
NUOGYBĖ, NUOGUMAS – plėkoms
NUOLAT; NUOLATOS – kiaurā; vėn; vėsa laika
Jis nuolat dalyvaudavo festivaliuose – Ons kiaurā liuob dalīvaus festivaliūs.
NUOLATIN/IS, -ė – vėslaikėn/is, -ė
Nuolatinis darbas – Vėslaikėnis darbs.
Nuolatinė įrenginių priežiūra – Vėslaikėnė pariedīmu priveiza.
NUORODA – nūkalba
NUOSTAB/US,-i:
1) (nepaprastai geras, gražus ir pan.) poikiaus/is,-ė
Vakar buvo nuostabus balius – Vakar bova balios poikiausis.
2) (stebėtinas) dīvėn/s,-a
NUOTRAUKA – puortėgrapėjė
Rėmelis nuotraukai – Ruomālis puortėgrapėjē.
NUPLAUTI – soplautė, somazguotė
Nuplauti indus – Soplautė stuotkus.
NUPRAUSTI – atpraustė
Nuprausti vaiką – Atpraustė vāka.
NURENGTI – nuriedītė; nuvėlktė
NURANKIOTI – nulasiuotė
NURINKTI – nulasītė
NURODINĖTI – parokoutė
Tu man čia nenurodinėsi! – To mon čė neparokousė!
NURODYMAS – parokavėms
NURODYTI -
1) (pvz., tekste) nuruodītė
2) (pvz., ką daryti) parokoutė
NUSIBOSTI – pakīrietė; apkīrietė
Viskas nusibodo - Vėsks pakīriejė.
Nusibodo jam tas darbas - Pakīriejė anam tas darbs.
Ar tau nenusibosta skaičiuoti? - A tau neapkīr skaitlioutė?
Tikrai nusibodo būti visą dieną namie - Truopnē apkīriejė kiaura dėina nomūs besant.
Nusibodo tavęs klausyti - Apkīriejė tavės klausītėis.
NUSIDILGINTI – nusėtvėlktė (nuotrīnuos)
NUSIPRAUSIMAS – atsėprausėms; atsėprausėna
NUSIPRAUSTI – atsėpraustė
Reikia nusiprausti duše – Rēk atsėpraustė došė.
NUSIRENGTI – nusėriedītė; nusėvėlktė
NUSISTEBĖTI – nusėdīvītė
Krikštamotė nusistebėjo, koks jos krikštavaikis didelis užaugo – Kūma nusėdīvėjė, kuoki anuos puodė dėdėlė ožauga.
NUSIŠLUOSTYTI – atsėšloustītė
Nusišluostyti su ranksluoščiu – Atsėšloustītė so abrūso.
NUSKAIČIAVIMAS – nuskaitliavėms
NUSKAIČIUOTI – nuskaitlioutė
NUSTEBTI – nusėdīvītė
Nustebo, kaip čia pinigai atsirado – Nusėdīvėjė, kāp čė pėnings atsėrada.
NUŠALDYTI, NUŠALTI – pašaltė
Vaikas nušalo (nušaldė) rankutė – Vāks pašala ronkėkė.
NUŽIŪRĖTI – nuveizietė
OPERA – opera; uopera
OPERACIJA – operacėjė
ORATOR/IUS, -ė – oratuor/ios, -ė
ORKESTRAS – orkestros
PAAUGTI:
1) paaugtė
2) (apie vaiką) prakostė
Kai vaikai paaugs, bus lengviau gyventi – Ka vākā prakos, būs lėngviau gīventė.
Mūsų dukra jau paaugusi – Mūsa dokra jau prakota.
PABAIGA – pabonga
Pabaigoje norėčiau pridurti... – Pabonguo nuorietiuo prėdortė...
PABAIGTI – pabėngtė
Pabaigti iki galo – Pabėngtė lėg gala
PABANDYMAS – pamiegėnėms
PABANDYTI – pamiegėntė
PABĖGIMAS – pabiegėms; tversėnuos
PABĖGTI – pabiegtė; tvertėis
PABRANGIMAS – pabringėms
PABRANGTI – pabringtė
PAČIULPTI – pasolptė
Pačiulpti tabletę – Pasolptė tabletė.
PADARYTI – padėrbtė
Jis viską padaro iki galo – Ons vėskou padėrb lėg pat gala.
Iš kokios medžiagos tai padaryta? – Ėš kuokės medegas tas padėrbts īr?
PADAŽAS – mėrkals
Pomidorų padažas – Puomiduoru mėrkals.
Sojų padažas – Sojū mėrkals.
Salotų padažas – Saluotu mėrkals.
Patiekalas su padažu – Jiedis so mėrkalo.
Patiekalas be padažo – Jiedis be mėrkala.
Skanus padažas – Skanos mėrkals.
Gaminti padažą – Taisītė mėrkala.
PADAŽINĖ A (daiktavardis – indas padažui) – mėrkalėnė
PADAŽIN/IS,-ė B (būdvardis) – mėrkala-; mėrkalu-; mėrkalėn/is,-ė
PADAŽNINTI – patonkintė
PADĖKA – padiekavuojėms
PADĖKOTI – padiekavuotė
PADOVANOTI – paduovėnuotė
Ką jis tau padovanojo? – Kon ons tau paduovėnuojė?
PAEILIUI - paeiliou
PAGAL – vagol (kuo); palē (kon)
Rašyti pagal taisykles – Rašītė vagol taisīkliu (palē taisīklės).
Gyventi pagal kalendorių – Gīventė vagol kalėnduoriaus (palē kalenduorio).
Kuri didžiausia Europos šalis pagal plotą? – Katra īr dėdliausė Euruopas valstībė palē (vagol) pluota?
PAGALBA – pagelba; puoslaugis; ožslauga
PAGALIAU – ont galo
PAGAMINIMAS:
1) (gamybos produkto) padėrbinėms;
2) (valgio) pataisīms
PAGAMINTI:
1) (gamybos produktą) padėrbintė;
Ratukai pagaminti iš plieno – Tekėnelē padėrbintė ėš plėina.
2) (valgį) pataisītė
Pagaminti valgyti – Pataisītė jiestė.
Pagaminti padažą – Pataisītė mėrkala.
Pagamino įvairių patiekalų – Pataisė vėsuokiu jiediū.
PAGRAŽĖJIMAS – sodailiejėms
PAGRAŽĖTI – sodailietė
PAGRAŽINIMAS – sodailėnėms
PAGRAŽINTI – sodailintė
Pagražinti situaciją (istoriją) (prk.) – Sodailintė situacėjė (istuorėjė).
PAGRINDAS - pamats Teisinis pagrindas - Teisėnis pamats.
PAGRINDIN/IS,-ė – pamatėn/is,-ė
Pagrindiniai faktai - Pamatėnē faktā.
Pagrindiniai patiekalai - Pamatėnē jiedē.
Pagrindinė mokykla - Pamatėnė muokīkla.
PAGAUTI – nutvertė
Žiūrėk, nedaryk taip, viena kartą pagaus - Veiziek, nedėrbk tēp, vėina karta nutvers.
Gerai, kad pagavau tave - Gerā, ka nutvieriau tavi.
Pagauti gerą kadrą - Nutvertė gera kadra.
PAIEŠKA – ėiškuosėna
Paieška internete – Ėiškuosėna internete
Paieška pusklapyje – Ėiškuosėna poslapie
PAJUDĖJIMAS – pakošiejėms
PAJUDĖTI – pakošietė
Pajudėti į priekį – Pakošietė i prīšaki.
PAJUDINTI – pakošintė
PAJUDINIMAS – pakošėnėms
PAJUOKAUTI – sojoukoutė; pajoukoutė
PAKALBĖTI – pasėrokoutė
Pakalbėk su juo – Pasėrokouk so anou.
PAKLODĖ – drobolė
Patiesti paklodę – Patėistė drobolė.
PAKRATAI (dgs.) – kraiks (vns.)
PAKRUTĖJIMAS – pakošiejėms
PAKRUTĖTI – pakošietė
PAKVIESTI – pavadėntė
Pakviesti pokalbiui – Pavadėntė ont rokondas.
Pakviesti išgerti alaus – Pavadėntė ont alaus.
Pakviesti į kambarį – Pavadėntė i kombari.
PALIESTI – pakošintė
PALIETIMAS – pakošėnėms
PALŪKANOS – Unbargas
PAMATYTI – pamatītė, iveizietė, isėveizietė; paregietė
Tamsoje žmogų sunku pamatyti – Tomsībie žmuogu sunko iveizietė.
PAMINĖJIMAS – mėnavuojėms; mėnavuonė
PAMINĖTI – mėnavuotė; pamėnavuotė
PANAŠIAI - pavėdē
PANAŠUMAS – pavėdoms
PANAŠ/US,-i – pavėd/os, -ė Vaikas labai panašus į mamą – Vāks dėdlē pavėdos i mama. PAPASAKOTI – pasėpasakuotė
PAPUOŠALAS – poikals
Moteriški papuošalai – Muotrėškė poikalā.
Kalėdiniai papuošalai – Kaliedu poikalā.
Gražūs papuošalai – Dailė poikalā.
Gaminti papuošalus – Dėrbintė poikalus.
PARAMA – puoslaugis; ožslauga
PAREITI – pareitė
Ryte parėjo namo – Rītmetie parējė nomėi.
Tėvas parėjo temstant – Tievs parējė briekštont.
PARSISIŲSTI – atsėsiōstė
PARUOŠTI -
1) (valgyti) pataisītė
Paruošti pietus – Pataisīte pėitus.
Paruošti ką nors valgyti – Valgītė šin ton pataisītė.
Paruošti užkandžius – Pataisītė ožkonda.
2) padėrbte
Paruošti pamokas – Padėrbtė pamuokas.
Padėti vaikui paruošti pamokas – Padietė vākou padėrbtė pamuokas.
PAS – pas
1) (vietos reikšme) Pas mūsa
Pas mus saulutė šviečia – Pas mūsa saulelė švėit.
2) (krypties reikšme) Pas momis
Ateik pas mus – Atēk pas momis.
1) (vietos reikšme) Pas monės
2) (krypties reikšme) Pas moni
1) (vietos reikšme) Pas tavės
2) (krypties reikšme) Pas tavi
1) (vietos reikšme) Pas anū
2) (krypties reikšme) Pas anus
PASAKOTI – pasakuotė; pasėpasakuotė
PASAKOJIMAS – pasėpasakuojėms
PASAUGOTI – pasauguotė; pasergietė; pridabuotė
PASAULIS – sviets
PASĖDĖJIMAS – puosiedis
PASIAUKOJIMAS – pasėapieravuojėms
PASIAUKOTI – pasėaperavuotė, apieravuotėis
PASIDARYTI:
1) (padayti sau) pasėdėrbtė'
Pasidaryti arbatos – Pasėderbte erbata.
2) (tapti) palėktė
Jis pasidarė apatiškas – Ons palėka apatėšks.
Man silpna pasidarė – Mon sėlpnā palėka.
PASIDOMĖJIMAS – pasėiduomavėms
PASIDOMĖTI – pasėiduomautė
PASIEKIMAS – prigavėms
Pasiekimai darbe (sporte) – Prigavėmā darbė (spuortė).
Lietuvos mokslo pasiekimai – Lietovas muoksla prigavėmā.
Tai mano didžiausias pasiekimas gyvenime – Tas īr mona dėdliausės prigavėms par omžiu.
PASIEKTI – prigautė
Padėk raktus taip, kad vaikai nepasiektu – Padiek raktus tēp, ka vākā neprigautom.
Pasiekti lubas – Prigautė lobas.
Pasiekti tikslą – Prigautė tėksla.
Tai pasiekiama – Tas prigaunams īr.
Vakare pasiekėme Vokietijos sieną – Vakarė prigavuom Vuokītėjės robežiu.
Pasiekti galimybių ribą – Prigautė galėmībiu robežiu.
Pasiekti geresnių rezultatu – Prigaute geriesnius rezultatus.
Turime pasiekti, kad visuose mokyklose būtu internetas – Torim prigaute, ka vėsuos muokīkluos būtom internets.
PASIENIS – parobežis
Pasienio apsauga – Parobežė apsauga.
PASIENININK/AS,-ė – parobežnink/s,-ė
PASIIMTI – paimtė; (su savimi) imtė līgē; (su savimi) paimtė līgē
Pasiimk draugą su savimi! – Paimk prieteliu līgē!
PASIKALBĖTI – pasėrokoutė
PASIMYLĖTI – pasėmīlietė
PASIRUOŠIMAS – soserėkiavėms
PASIRUOŠTI – soserėkioutė
PASISLĖPTI – pasėkavuotė
PASISTIEBTI – pasėstėiptė
PASIŠAUKTI – pasėvadintė
PASIŠNEKĖTI – pasėrokoutė
PASIVAIKŠČIOJIMAS – pasėvākščiuojėms
PASIVAIKŠČIOTI – pasėvākščiuotė
PASKATINIMAS – pakosavuojėms
PASKATINTI – pakosavuotė
PASKUI – paskou
Paskui nebenorės grąžinti – Paskou nebnuories beatėdoutė.
PASLĖPTI – kavuotė; pakavuotė
PASTATYTI:
1)
2) (pvz., namą, tiltą, gamyklą) pabūdavuotė
PAŠALTI – šaliuotė; pašalioutė
PAŠARAS, PAŠARAI – liouba
Šunų (kačių) pašaras – Šunū (katiū) liouba.
Pašarai kiaulėms – Liouba kiauliems.
PAŠNEKĖTI – pasėrokoutė
PATIEKALAS – jiedis
Patiekalai svečiams atrodė skanūs – Jiedē svetems ėšruodė skanė.
Žemaitiški patiekalai – Žemaitėškė jiedē.
PATIESTI – patėistė
Patiesti paklodę – Patėistė drobolė.
PATIKTI – tėktė
Man patinka sveikas humoras – Mon tink svēks jumuors.
Ar tau patinka? – A tau tink?
Man labai patinka – Mon dėdlē tink.
Man nelabai patinka – Mon nedėdlē tetink.
Jam patiko ta vieta, ir jis ten liko visam gyvenimui – Tėka anam ta vėita, ėr palėka ons tėnās ont omžiaus.
PATVORYS – patuoris; (prie pinučių tvoros - taip pat) pažiuogris
Dilgėlės auga patvoriais – Nuotrīnas aug patuorēs.
PAVARGTI – nuvargtė
PAVEIKTI (ką) – padėrbtė (kon)
PAVĖLAVIMAS – pavielėnėms; pasėvielėnėms
PAVĖLUOTI – pavielintė; pasėvielintė
PAVERTĖJAUTI – pabūtė pargoldītuojo; pasėdarboutė pargoldītuojo
PAVERTĖJAVIMAS – pabovėms pargoldītuojo; pasėdarbavėms pargoldītuojo
PAŽADAS – žads; pažads
PENĖJIMAS – jiedinsėna; jiedėnėms; bariuosėna; bariuojėms
PENĖTI – jiedintė; bariuotė
PERDĖLIOJIMAS – pardiedliuojėms
PERDĖLIOTI – pardiedliuotė
PERSILEIDIMAS (spontaniškas abortas) – pagaišėms
PERSILEISTI (turėti spontanišką abortą) – pagaištė
Moteris persileido penktame mėnesyje – Muotrėška pagaiša pėnktamė mienesie.
PERSKAIČIAVIMAS – parskaitliavėms
PERSKAIČIUOTI – parskaitlioutė
PERSKAITYTI – parskaitītė
Jis perskaitė beveik visas knygas, kurios buvo namie – Ons parskaitė mažne vėsas kningas, katras bova nomūs.
PERŽIŪRA – parveiza
PERŽIŪRĖTI – parveizietė
PIENBURN/IS,-ė – smorgla
PIEŠIMAS – paišīms
PIEŠINYS – paišinis
PIEŠTI – paišītė
PIEŠTUKAS – paišelė
PIETAUTI – pėitautė
PIETŪS
1) (valgymas) pėitā
Jau greit pietūs – Jau pėitā nebtuolėi.
2) (laikas) pėitā; pusdėina
Miega iki pietų – Mėigt lėg pusdėinas.
PYKINTI:
Mane pykina – Mon kėlst vīma.
Pradėjo pykinti – Pakėla vīma.
PINIGAI – pėnings
Du litai – nedideli pingai – Do litā nedėdėlis pėnings īr.
Jis tai pinigų turi – Ons tatā pri pėninga īr.
Kažin kiek jis pinigų dar sukišęs į kojinę – Kažėn kėik ons pininga dā i žekė sokėšės īr.
PINIGING/AS,-a:
Pinigingas žmogus – Žmuogos pri pėninga.
PINUTIS – žiuogris
Pinučių tvora; pinučiai – žiuogriu tuora; žiuogrē.
PIRKIA – truoba
PJUVENOS – žiuogspėras
PLAKTUKAS – kūjātis
PLEPALAI – zauna; zaunėjėms
PLEPĖTI –
Ko tu čia tuščiai plepi! – Kuo čė zaunėji!
PLĖSTIS – platintėis
PLYTA – plints
PLYTELĖ – plintielis
Kloti plyteles vonios kambaryje – Kluotė plintielius vanuos kombarie.
PLYTIN/IS,-ė – plintū-
PLOTAS – pluots
Kuri didžiausia Europos šalis pagal plotą? – Katra īr dėdliausė Euruopas valstībė palē pluota?
POEZIJA – puoezėjė
Jam poezija patinka nuo jaunystės – Anam puoezėjė tink nu jaunū dėinū.
POKALBIS – rokonda
Įdomus pokalbis – Iduomė rokonda.
Pakviesti pokalbiui – Pavadėntė ont rokondas.
Ačiū jums už pokalbį! – Diekou tamsta ož rokonda!
POMIDORAS – puomiduors
Pomidorų padažas – Puomiduoru mėrkals.
PON/AS,-ė – puon/s,-ė
POVEIKIS - puodėrbis
Šalutinis poveikis - Šalėnis puodėrbis.
POŽIŪRIS – paveizs; veiziesėna
PRADĖJIMAS – pradiejėms
PRADĖTI – pradietė
PRADININK/AS,-ė – pradėnink/s,-ė
PRADŽIA – pradė
PRAGIEDRĖTI – ėšsėblondītė
PRAKALBĖTI – parrokoutė; parsėrokoutė
Prakalbėjau su juo visą valandą – Parrokavau (parsėrokavau) so anou vėsa adīna.
Šį mėnesį prakalbėjau šimtą litų – Šin mienesi parrokavau (parsėrokavau) šėmta litū.
PRAMANYMAS – pramėslas
PRAMANYTI – pramėslītė
PRASTAS – švaks
PRASTAI – švakā
PRAŠVIESĖTI – ėšsėblondītė
PRAUSIMASIS – prausėnuos
PRAUSTIS – praustėis
PRAUSTUVAS – prausikė
Įpilti vandens į praustuvą – Ipėltė ondėni i prausikė.
PRAEITI – ėšėitė
Čia nepraeisite, eikite aplink – Tamsta čė neėšėisi, ėik aplinkou.
PRAVIRKDYTI – sokriuokintė
Pravirkdyti vaiką – Sokriuokintė vāka.
Per vestuves reikėdavo pravirkdyti jaunają – Par veselė liuob rēks sokriuokintė jaunoujė.
PRAVIRKTI – sokriuoktė
PRAŽŪTI – gala gautė
PRIEKAIŠTAUTI (kam) – orkiuotė (kon)
PRIEKIN/IS,-ė – prīšakie
Priekiniai dantys – Dontis prīšakie.
Jis neturėjo vieno priekinio danties – Ons bova be vėina dontė prīšakie.
PRIEKIS – prīšakis
Mašinos priekis – Mašinas prīšakis.
Suknelės priekis – Jopelės prīšakis.
Paeiti į priekį – Paētė i prīšaki.
PRIEKLĖTIS – prīgrindis
PRIEŠAS – neprietelios
PRIEŠKARIS – prīškaris
Prieškario metai – Prīškarė metā.
PRIEŽIŪRA:
1) (pvz., darbo, įrangos) priveiza; pridabuojėms;
2) (ligonio) slauga; slaugīms;
3) (seno žmogaus) karšinėms; slauga; slaugīms;
4) (vaiko) kavuojėms
PRIVALGYTI – prisėjiestė
PRIPRASTI – paprastė
Jis pripratęs visada rėkauti – Ons vėsumet papratės kriuokautė.
Ar jau pripratai naujoje vietoje? – A jau papratā naujuo vėituo?
PRIPRATIMAS – papratėms
Jis pripratęs visada rėkauti – Ons vėsumet īr papratės kriuokautė.
PRIPRATINTI – papratintė
PRISILIESTI – pakošintė
PRISILIETIMAS – pakošėnėms
PRISIMINIMAI – atmėnėmā
PRISIMINTI – atmintė
Prisimenu, senelis pasakodavo... – Atmeno, senuolis liuob pasakuos...
PRIŽIŪRĖTI:
1) (pvz., darbą, įrangą) priveizietė; pridabuotė;
2) (ligonį) slaugītė; paslaugītė;
3) (sena žmogų) karšintė; pakaršintė; slaugītė; paslaugītė;
4) (vaiką) kavuotė; pakavuotė
PROJEKTAS – pruojekts
PUIK/US,-i – poik/os,-ė; poikiaus/is,-ė
Puikus vaizdas – Poikiausis vaizds.
PULTI – poltė; poltė ont vėršaus
PUODUKAS (geriamasis) – krūzielis
PUOŠNUMAS – poika
Dėl puošnumo – Diel poikuos.
PUSRYČIAI – posrītė (vns., mot. gim.)
Ruošti pusryčius – Taisītė posrītė.
Valgyti pusryčius – Jiestė posrītė.
RADIJAS – radėjs
Radijo transliavimo dažniai – Radėjė transliavėma tonkėnē.
RAJONAS – rajuons
Centrinis rajonas – Centra rajuons.
RAMENTAS – kriokis
RANKA – ronka
RANKOVĖ – ronkuovė
RANKININK/AS-ė – ronkėnink/s,-ė
RANKINIS A (daiktavardis – sportas) – ronkėnis
RANKIN/IS,-ė B (būdvardis) – ronkas-, ronkėn/is,-ė
RANKIOJIMAS – lasiuojėms; lasiuosėna
RANKIOTI – lasiuotė
Rankioti akmenukus – Lasiuotė kūlalius.
RANKŠLUOSTIS – abrūss
RANKUTĖ – ronkėkė
RASTI – atrastė
RATAS –
1) (pvz., automobilio) tekėnis
Automobilio ratai – Mašinas tekėnē.
Vežimo ratai – Ratū tekėnē.
2) (figūra) rinkis
Apeiti du ratus – Apėitė do rinkius.
Sustokite, vaikai, ratu! – Sostuokit, vākā, i rinki!
Suktis ratu – Soktėis i rinki.
Bėgti ratu – Biegtė i rinki.
RATELIS (verpimo) – kalvarats
RATUKAS – tekėnoks
Vežimėlio ratukai – Ratāliu tekėnelē.
RAUMUO – moskols
REAKTORIUS – reaktuorios
Branduolinis reaktorius – Kondoulėnis reaktuorios.
RĖKAUTI – kriuokautė
RĖMAS – ruoms
Langų rėmai – Longū ruomā.
Projekto rėmai – Pruojekta ruomā.
Rėmelis nuotraukai – Ruomālis puortėgrapėjē.
RENGINYS - riedėnis
Šventiniai renginiai - Švėntės riedėnē.
Pakviesti į renginį - Pavadintė ont riedėnė.
RENGTI – riedītė
RENGTIS:
1) (drabužiais) riedītėis;
2) (ruoštis) rėkioutėis; taisītėis
RĖPLĖS – apciūgā
RIBA – robežios
Pasiekti galimybių ribą – Prigautė galėmībiu robežiu.
RYGIETI/S,-ė (Rygos miesto gyventojas) – ringėšk/is,-ė
RĖKAVIMAS – kriuokavėms
RINKTIS – lasītėis
Rinkis dabar, kad paskui nesigailėtum – Lasīkėis dabā, ka paskiau neapgailietomi. RYTAS – rīta mets; rītmetis
Kitą rytą pats nieko neprisimeną – Kėta rīta meta pats nieka nebatmen.
Vakar ryte – Vakar rīta meta; vakar rītmetie.
Man nelabai patinka rytais anksti keltis – Mon nedėdlē tink rītmetēs onkstėi kėltė.
RINKIMAS – lasīms
RINKTI – lasītė
Rinkti uogas ir grybus – Lasītė ougas ė grībus.
RODYTI – ruodītė
RUOŠTIS – rikioutėis; taisītėis
Jau laikas ruoštis namo – Jau laiks rėkioutėis ont nomū.
RŪPINTIS (kuo) – slaugītė (kon)
RUPŪŽĖ –
1) zool. kriopis (Bufo)
2) (perk.) žabaltīs! šepetuons!
SĄJUNGA – sājunga
Europos Sąjunga - Europas Sājunga.
SALA – sala
SALDAINIS – sokrainis
Šokoladiniai saldainiai – Šokolada sokrainē.
SALONAS – saluons
SALOTOS – saluotas
SALOTINĖ A (daiktavardis – indas salotoms) – saluotėnė
SALOTIN/IS,-ė B (būdvardis) – saluotu-; saluotėn/is,-ė
SĄSMAUKA (geogr.) – jūrtarpis
SĄŠLAVOS – šlamas
Išnešti (išvežti) sąšlavas – Ėšneštė (ėšvežtė) šlamas.
SAU – sav
SAUGOTI – sergietė; sauguotė
Saugoti drabužius – Sergietė drabožius.
Saugok vaikus – Sergiek vākus.
Saugok, Dieve! – Sergiek, Pondėivali!
SAUGOTIS – sergietėis; sauguotėis
Saugokis, kad nesusirgtum – Sergiekėis, ka nesosirgtomėi.
Saugotis vagių – Sergietėis vagiū.
SAULĖ – saulė
SAULUTĖ – saulalė
SAVAITĖ – nedielė
Savaitės naujienos – Nedielės naujīnas.
SAVAITIN/IS,-ė – nedielės-; nedieliu-
Savaitinė televizijos laida – Televizėjės nedielės laida.
Savaitinis gafikas – Nedieliu grafiks.
SAVAITRAŠTIS – nedielraštis
Jis vis skaitydavo savaitraštį "Žemaičių saulutė" – Ons kiaurā liuob skaitītė nedielrašti "Žemaičių saulutė".
SAVĘS – savės
Nuo savęs – Nu savės.
Kai važiuosi, pasiimk mane su savimi. – Kumet brauksi, paimk mani līgė.
SAVO - sava
SEN/AS,-a - sen/s,-a
SENELĖ – senuolė; babūnelė
SENELIS – senuolis; buočios; buočielis; strojos
Man dar senelis pasakodavo, kad... – Mon dā senuolis liuob pasakuos, ka...
Senelių globos namai – Senuoliu karšėnėma nomā.
SENIAI - senē
SENOVĖ – senuobė
Senovės graikų mąstytojai – Senuobės graiku mėslintuojā.
SENOVIN/IS,-ė – senuobėn/is,-ė; senuobės-
SIDABRAS – sėdabros
Upelis kaip sidabras – Opielis kap sėdabros.
SIDABRIN/IS,-ė – sėdabra-; sėdabrėn/is,-ė
Vyturio daina skamba kaip sidabrinis varpelis – Cīrolė dainė skomb kap sėdabra varpielis.
SIENA:
1) (pvz., patalpos arba mūrinė) sėina
2) (valstybės) robežios
Lietuvos siena – Lietovas robežios.
Europos šalių sienos – Euruopas valstībiu robežē.
Vakare pasiekėme Vokietijos sieną – Vakarė prigavuom Vuokītėjės robežiu.
SIEKTI – gautė
SILPNA – sėlpnā
Man silpna pasidarė – Mon sėlpnā palėka.
SILPNAI – sėlpnā
SILPN/AS,-a – sėlpn/os,-a; liaun/os, -a
Tu vis dar per silpnas tokiam darbui – Tebesi par sėlpnos tuokiam darbou.
SIŲSTI – siōstė
SKAIČIAVIMAS – skaitliavėms
SKAIČIUOTI – skaitlioutė
SKAIČIUOTUVAS – skaitlioutovs
SKAIČIUS – skaitlios
SKALA – skiba
Priskaldyti skalų – Priskaldītė skibū.
Deganti skala – Degonti skiba.
SKALBYKLA – (drabožiu) pluovīkla
SKALBYKLĖ – pluovīklė
Skalbti drabužius skalbyklėje – Plautė drabožius pluovīklie.
SKALBTI – plautė
Skalbti drabužius – Plautė drabožius.
Drabužiai dar neskalbti – Drabožiu tebeso nepluov/ės,-osė.
SKANĖSTAS – skanėnis
Valgyti skanėstus – Jiestė skanėnius.
Įvairūs skanėstai – Vėsuokē skanėnē.
SKANUMAS – skanoms
SKANUMYNAS – skanėnis
Valgyti skanumynus – Jiestė skanėnius.
SKAN/US,-i – skan/os,-ė
SKANIAI – skanē
Skaniai pavalgyti – Skanē pajiestė.
SKARA – koska
SKARELĖ – koskelė
SKERS/AS,-a – ikīp/s,-a
Akys jau skersos – Akis jau ikīpas.
SKERSINIS
: 1)
2) spīris
Kopėčių skersinis – Drobīnu spīris.
SKERSVĖJIS – ciongs
SKRISTI – liektė
Paukščiai skrenda – Paukštē lek.
Skristi lėktuvu – Liektė garliekio.
SKRAIDYTI – lakiuotė
SLAUGYTI:
1) (seną žmogų) karšintė
2) (ligonį) slaugītė
SLĖPIMAS – kavuosėna; kavuojėms
SLĖPYNĖS – kavuonės
SLĖPTI – kavuotė
SLĖPTIS – kavuotėis
SLĖPTUVĖ – kavuovė
SLIDUMAS – slīdoms
SLID/US,-i – slīd/os,-ė
Slidus kelias – Slīdos kels.
Slidi tema (prk.) – Slīdė tema.
SLOGA – smorglis
Gauti (pagauti) slogą – Isitaisītė smorgli.
SLOGUOTI – smorgliuotė
SMĖLIS – smėltės (vns. ir dgs.)
Smėlis akis graužia Smėltės akės jied.
SMILKINIAI – pluonėmā
SMILTĖ (augalas – Arenaria) – smėltžuolė
SNARGL/IUS,-ė – smorgla
SNAIGĖ – snėigolė
SNARGLIAI – smorglis
SNIEGAS – snėigs
Tau visi drabužiai su sniegu – Tau vėsė drabožē snėigėnė.
SNIEGUOTAS – snėigėn/s,-a
SODAS – suodnos
Sodo gėlės – Suodna gieles.
SODINTI – dėigtė
Jeigu ka nors reikia sėti ar sodinti, viską padaryk iki Joninių – Je kou nuorintās rēk sietė ar deigtė, vėskou padėrbk lėg Juonėniu
SPARČIAI – šonkē
Sparčiai augti – Šonkē augtė.
Sparčiai plėstis – Šonkē platintėis.
Sparčiau dirbti – Šonkiau darboutėis.
SPARTA – šonkoms
Darbo sparta – Darba šonkoms.
Interneto sparta – Interneta šonkoms.
SPART/US,-i – šonk/os,-ė
Spartusis internetas – Šonkōsis internets.
SPĄSTAI – spōslā
SPĖTI:
1) (laiku būti, padaryti) paspietė
Ar spėsi į traukinį? – As paspiesi i traukini?
Spėsiu viską padaryti – Paspieso vėskou padėrbtė.
2) (pvz., mįslė)
SPIEČIUS (bičių) – spėitlios
SPIESTI (apie bites) – spėistė
SPINTA – šieps
SPINTELĖ, SPINTUTĖ – šiepalis
SROVĖ – sriauts
Sriovė nunešė medį - Sriauts nonešė medi.
Elektros srovė - Elektras sriauts.
STAČIAI – statē
STAKLĖS – zeimaris
Gamyklos staklės – (vns.) Dėrbīklas zeimaris; (dgs.) Dėrbīklas zeimarē
STAT/US,-i – stat/os,-ė
STEBĖTIS – dīvītėis
Nėra ko stebėtis, kad.../jeigu... – Nier kuo dīvītėis, jego...
STEBUKLAS – dīvs
Septyni pasaulio stebuklai – Septīnė svieta dīvā
STEBUKLING/AS,-a – dīvin/s,-a
STIKLINĖ – skleinīčė
STIPINAS – ratpiedis
Rato stipinai – Tekėnė ratpiedē.
STIPRIAI – kėitā
Laikyk stipriai, kad nepabėgtų – Toriek kėitā, ka nepabiegtom.
STOTELĖ – stuotėlė
Troleibuso stotelė – Troleibosa stuotėlė.
STOTIS – stuotės
Geležinkelio stotis – Gelžkelė stuotės.
Autobusų stotis – Autobusu stuotis.
Radijo stotis – Radėjė stuotis.
STRAIPSNIS – straipsnios (gen. straipsniaus)
SU – so
Kai važiuosi, pasiimk mane su savimi. – Kumet brauksi, paimk mani līgė.
SUČIULPTI – sosolptė
Sučiulpti tabletę – Sosolptė tabletė.
SUDĖLIOTI – sodiedliuotė
Sudėlioti pagal kategorijas – Sodiedliuotė palē kateguorėjės.
Viską kruopščiai sudėliojo – Vėskou truopnē sodiedliuojė.
SUDERĖTI – apsėrokoutė
SUGEBĖJIMAS – imeigėms
SUGEBĖTI – imeigtė
SUGRĮŽIMAS – pargrīžėms
SUGRĮŽTI – pargrīžtė
Norėčiau vėl ten sugrįžti – Nuorietiuo apėntās tėn pargrīžtė.
SUJUDĖJIMAS; SUJUDIMAS – sokošėms; sokošiejėms
SUJUDĖTI; SUJUSTI – sokoštė; sokošietė
SUKIETĖTI – soskrabtė
SUKRUTĖJIMAS; SUKRUTIMAS – sokošėms; sokošiejėms
SUKRUTĖTI; SUKRUSTI – sokoštė; sokošietė
SULAIKYMAS – sotoriejėms
SULAIKYTI – sotorietė
SULYGTI – apsėrokoutė
SUMELUOTI – somaloutė
SUNKU – sonkē
Tai sunku padarīti – Ton sonkē padėrbtė īr.
SUNKUMAS -
1) (pvz., maišo) smagoms
2) (pvz., darbo) sonkoms
Laikini sunkumai – Laikėnė sonkomā.
SUNKUS -
1) (pvz., maišas) smag/os,-ė
2) (pvz., darbas) sonk/os,-ė
SUOLAS – Zaslan/s, -ā
SUPIMAS – lingousėna
SUPIMASIS – lingousėnuos
SUPYNĖS – lingīnės Vaikiškos supynės – Vākū lingīnės.
Įrengti sode sūpynes – Itaisītė suodnė lingīnės.
SUPTI – lingoutė
SUPTIS – lingoutėis
Vaikai sūpuojasi supynėse – Vākā lingoujas lingīnies.
SURASTI – atrastė SURINKIMAS – solasīms
SURINKTI
1) solasītė
Surinkti pabirusius žirnius – Solasītė pabėrusius žėrnius.
Surinkti akmenukus – Solasītė kūlalius.
Surinkti medžiagą moksliniam dabui – Solasītė medega muokslėniam darbou.
Surinkti visą informaciją – Solasītė vėsa infuormacėjė.
2) sovadintė
Surinko visus savo žmones ir kalbėjo – Sovadėna vėsus sava žmuonis ė rokavuos.
SŪRIS – sūris
Sūris su kmynais – Sūris so kvīnās.
Sūrio padažas – Sūrė mėrkals.
Valgyti sūrį – Jiestė sūri.
Gaminti sūrį
1) (namie) taisītė sūri;
2) (gamybiniu būdu) dėrbintė sūri.
SUSIDILGINTI – nusėtvėlktė nuotrīnuos
SUSIKABINTI – sosėkėbtė
Vienas už kito gražiai susikabinę – Kėts ož kėta dailē sosėkėbė.
SUSIKALBĖJIMAS – sosėrokavėms
SUSIKALBĖTI – sosėrokoutė
Galiu susikalbėti angliškai – Galo sosėrokoutė anglėškā.
SUSIKAUPTI – sosėimtė
Susikaupk ir padaryk – Sosėimk ėr padėrbk.
SUSILAIKYMAS – sosėtoriejėms
SUSILAIKYTI – sosėtorietė
SUSIRINKIMAS – soejėms
Susirinkiams darbe – Soejėms darbė.
Tėvų susirinkimas – Tievū soėjėms.
Jaunimo susirinkimas – Janūmėnės soejėms.
Metinis susirinkimas – Metū soejėms.
SUSIRUOŠIMAS – soserėkiavėms; sosėtaisīms
SUSIRUOŠTI – soserėkioutė; sosėtaisītė
SUSIRINKTI – soėitė
SUSITARTI – sotartė; sosėtartė; sorokoutė; apsėrokoutė
SUSITVARKYTI – apsėgerbtė
SUSIVELTI – garonkštietėis
Susivėlę plaukai – Besėgaronkštiejėn plaukā.
SUSKAIČIAVIMAS – skaitliavėms
SUSKAIČIUOTI – soskaitlioutė
SUŠNIBŽDĖJIMAS – sokoštiejėms
SUŠNIBŽDĖTI – sokoštietė
Jis sušnibšždėjo jai į ausį – Ons sokoštiejė anā i ausi.
SUSITARTI – sosėtartė; sotartė; sorokoutė
SUSTINGTI – soskrabtė
SUSTIRTI – soskrabtė
SUTVARKYTI – apgėrbtė; apsėgerbtė
SUVALGYMAS – sojiedėms
SUVALGYTI – sojiestė
Suvalgyti pietus – Sojiestė pėitus.
Jis suvalgė visus gardumynus – Ons sojiedė vėsus skanėnius.
Suvalgyk savo porciją! – Sojieski sava puorcėjė!
SUVYNIOTI – sovītortė
Suvynioti į rankšluosti – Sovītortė i abrūsa.
Suvynioti į paklodę – Sovītortė i drobole.
Suvynioja kiekvieną saldainį į popieriuką – Sovītor kuožna sokraini i puopiereli.
SVIRNAS – klietis
ŠALIA – šalėp
Šalia kelio – Šalėp kelė.
Darbas šalia namų – Darbs šalėp nomū.
Sėdėjo šalia vienas kito – Siediejė šalėp kėts kėta.
ŠALIS:
1) (pusė) posė
2) (valstybė) valstībė
Europos Sąjungos šalys – Euruopas Sājungas valstībės.
Gimtoji šalis – Prigimta valstībė.
ŠALTA, ŠALTAI - šaltā
ŠALT/AS,-a – šalt/s,-a
ŠALTI – šaltė
ŠALUTIN/IS,-ė – šalėp; šalėn/is,-ė
Šalutinis variantas - Variants šalėp.
Šalutinis kelias - Kels šalėp.
Šalutinis kelias - Kels šalėp.
Šalutinis poveikis - Šalėnis puodėrbis.
ŠALVENTI – šalioutė; pašalioutė
ŠERMENYS – bodīnė
ŠĖRIMAS – lioubsėna; lioubėms; bariuosėna; bariuojėms
ŠERTI – lioubtė; bariuotė
ŠEŠĖLIN/IS,-ė – šešoulietėn/is,-ė
Šešėlinė ekonomika – Šešoulietėnė ekonuomėka.
ŠEŠĖLIS – šešoulietis
Žmogaus šešėlis – Žmuogaus šešoulietis.
Medžio šešėlis – Medė šešoulietis.
Jis bijo savo šešėlio – Ons bėja sava šešoulietė.
ŠEŠTADIENIS – šeštadėinis; sobata
ŠIANDIEN – šindėin
ŠIANDIENIN/IS,-ė – šindeinas-; šindeinėn/is,-ė
ŠIENAS – šėins
Šieno kupeta – Šėina kūgis.
ŠYKŠTUOL/IS,-ė – skaug/is, -ė
ŠILKAS – sėlks
ŠILKIN/IS,-ė – sėlka-; sėlkėn/is, -ė
Užsirišti šilkinę skarelę – Apsėguobtė sėlka (sėlkėnė) koskelė.
ŠIRDIS – šėrdis
ŠITAIP – tēp tatās ŠNAPSAS (šnek.) – šnapšė
Gerti šnapsą – Gėrtė šnapšė.
ŠNEKA – kalba; (pokalbis) rokonda
Buvo tokia šneka, kad... – Bova tuokė kalba, ka...
ŠNEKĖTI – rokoutėis
ŠNEKĖTIS – rokoutėis; vestė kalba
ŠNIBŽDĖJIMAS – koštiejėms; koštiesėna
ŠNIBŽDĖTI – koštietė
Jis šnibšždėjo jai į ausį – Ons koštiejė anā i ausi.
ŠIUKŠLĖS – šlamas
Išnešti šiukšles – Ėšneštė šlamas.
ŠOKDINTI – šonkintė
ŠOKTI – šuoktė
ŠOKL/US,-i – šonk/os,-ė
ŠONKAULIS:
1) (žmogaus ar gyvūno griaučių dalis) rėba
2) (valgis) škuobs
Kiaulienos šonkauliai – Kiaulės škuobā.
Troškinti kopūstai su kliaulienos šonkauliais – Šotintė kuopūstā so kiaulės škuobās.
ŠŪKAUTI – kriuokautė
ŠŪKAVIMAS – kriuokavėms
ŠVENTĖ – švėntė
ŠVENTIMA – švėntėms; švēsėna
ŠVĘSTI – švėntintė
ŠVIESA – šveisībė
ŠVIESTI -
1) (apie saulę) švėistė
2) (rodyti šviesą) žiobintė
Pašviesk man kelią – Pažiobink mon kelė.
TADA – tumet; toukart
TAI: 1) tas
Kas tai yra? – Kas tas īr? Tai visai nesunku – Tas sovėsam nesonkē īr.
Ką tai reiškia? – Kon tas rēšk?
Ar tai tikrai padės? – A tas truopnē padies?
TAIGI – tasgaties
Taigi aš jo net nemačiau – Tasgaties, aš anuo ni matītė nematiau.
TAIP A:
1) (būdo prieveiksmis) tēp
2) (prieveiksmis intensyvumui žymėti) tėik
Taip skaniai kvepia – Tėik skanē kvep.
Ko taip skubi? – Kuo tėik skobi?
Taip norėčiau jums padėti! – Tėik padietė nuoriečiuo tamstā!
Jis taip pavargo, kad negalėjo kojų pajudinti – Ons tėik nuvarga, ka negaliejė kuojū pakošintė.
TAIP B (sutikimo dalelytė) – noi; tēp; jė, jė
Taip, taip, aš irgi važiuosiu – Jė, jė, aš tēp pat braukso.
TAMSA – tomsībe
Tamsoje žmogų sunku pamatyti – Tumsībie žmuogu sunko iveizietė.
TAMSIAI – tomsē
TAMS/US,-i – toms/os,-ė
TAPIMAS, TAPSMAS – palėkėms; palėksėna
TAPTI – palėktė
Ji tapo našle – Ana palėka našlė.
TARPUKOJIS – šakoms
TAŠKAS – poškis
TAŠKELIS – poškalis
TAUKŠTI – zaunītė; vombrītė
Ką tu čia tauški! Ko tu čia niekus tauški! – Kuo čė zaunėji!
TAUZYTI – zaunītė; vombrītė
TEKTI – rēktė; prisėeitė
Rudenį teks vėl vargti su bulvėmis – Rodėni rēks apėntās vargtė so bolbiem.
Kartais tenka ir su kastuvu padirbėti - Karts nu karta prisėeit ė so luopėta pasėdarboutė.
TELEFONAS – tilipuons
Telefonas skamba – Tilipuons skomb.
TELEFONIST/AS,-ė – tilipuonist/s, -ė
TELEVIZIJA - televizėjė
TELEVIZОRIUS - televizuorios
Žiūrėti televizorių - Veizietė (veizietėis) televizuorio.
TELŠIŠKI/S,-ė (Telšių miesto gyventojas) – telšėšk/is,-ė
TEMTI – briekštė
Tėvas parėjo temstant – Tievs parējė briekštont.
TETA – ciuocė
TĖVAI – tievā
TĖVAS – tievs
TĖVYNĖ – tievīnė
TIEK – tėik
Tiek daug – Tėik daug; tuokė daugībė
Kam tau tiek daug? – Kam tau tuokė daugībė?
TIESA – teisībė
Ar tai tiesa? – A tas īr teisībė?
Taip, tai tiesa – Noi, tas īr teisībė.
Visada geriau sakyti tiesą – Vėsumet geriau īr teisībė sakītė.
Tiesą sakant... – Teisībė sakont...
Tiesa, aš pats nemačiau – Teisībė, aš pats nematiau.
Man atrodo, kad tai tikra tiesa – Mon ėšveiz, ka ta ī švėnta teisībė.
TIESIAI – statē Eina tiesiai prie manęs' – Ein statē ont manės.
Tiesiai nepasakė – Statē nepasakė.
TIESIOGIAI – statē
Eik pas jį tiesiogiai – Ēk statē pas anou.
TIES/US,-i – stat/os,-ė
TIK – tėktās; tėk
Aš tik vieną paėmiau – Aš tėktās vėina tepaiemiau.
Jis tik su tavimi taip kalba – Ons tėk so tavėm tēp terokounas.
Man galvoje tik viena mintis – Mon galvuo tėktās vėina mėslė tier.
TIKSLAS – tėkslas
Pasiekti tikslą – Prigautė tėksla.
TIKSLIAI – truopnē
TIKSL/US,-i – truopn/os,-ė
Tikslieji mokslai – truopniejė muokslā.
TIKRAI – truopnē; jebėntās
Tada tikrai jau bus per vėlu – Tumet jau truopnē vielā bebūs.
Ar tu tikrai ateisi? – A truopnē beatėisi? Ar tikrai? – A jebėntās?
Tikrai ne – Ne, jebėntās.
TIKR/AS,-a - tėkr/os, -a; truopn/os,-a
TIKTI – pritėktė
Tau tinka skarelė – Tau koskelė tatā dėdlē pritink.
Karštą dieną toks gėrimas labai tinka – Karšta dėina tuoks atsėgierėms dėdlē prītink.
Niekam tikęs daiktas – Sovėsam atlikės dākts.
Esi niekam tikęs – Sovėsam atlikės besi.
TINGĖTI – nepaslinktė
Tingiu dirbti – Nepaslenko darboutėis.
TINGINIAUTI – slinkautė
TINGINIAVIMAS – slinkavėms, slinkībė
TINGIN/YS,-ė – slink/is,-ė
TINGINYSTĖ – slinkībė
TING/US,-ė – slink/as,-a
TINTI – porptė
Tinsta kojos – Kuojės porpst.
TODĖL – tudie
TOL - patuol
Kol neparodo, tol nemato - Pakuol nepakalba, patuol nemata.
TOLI – tuolėi
Ar dar toli iki Kretingos? – A dā tuolėi lėg Kretingas?
Ir taip toliau (ir tt.) – Ė tēp tuolīn (ė tt.)
TOLYGIAI – vėnēp
Ne tolygiai klojo: storiau ir ploniau – Ne vėnēp kluojė: stuoriau ė pluoniau.
TOLIM/AS,-a – tuolėm/s,-a
TOLIMUMAS – tuolėmoms
TOLIS:
TORTAS – tuorts
Valgyti tortą – Jiestė tuorta.
TRIUKAS – muons
Rodyti triukus – Ruodītė muonus.
Daryti triukus – Dėrbtė muonus.
TROBA – truoba
TROBELĖ (dem.) – truobalė
TROŠKINYS – šotėnis
Kiaulienos troškinys – Kiaulės šotėnis.
Daržovių troškinys – Daržoviu šotėnis.
Vištienos troškinys su sūrio padažu – Vėštas šotėnis so sūrė mėrkalo.
TROŠKINTI – šotintė
Troškinti mėsą – Šotintė mēsa.
Troškinti kopūstai – Šotintė kuopūstā.
TU - to
TUOJ; TUOJAU – tujau
TUOMET – toukart; tumet
TURĖTI – torietė
TURINYS – torėnis
Knygos turinys – Kningas torėnis.
TURTING/AS,-a – torting/s,-a
Jis buvo turtingas, mokėjo gyventi – Ons bova tortings, someigė gīventė.
TVARTAS – kūtė
ŪGIS – augoms; stuots
UITI – orkiuotė
UODAS – koisis
Uodų spiečius (debesys) – Koisiu sankols
ŪSAI – oustā
UŽANTIS – ontis
UŽDIRBTI – sodarboutė
UŽLAIKYTI – nuvielintė
Užlaikyti svečią per ilgai – Nuvielintė sveti par ėlgā.
Ar aš tavęs neužlaikau? – A nevielėno aš tavės?
UŽMAUTI – ontmautė
Ant ašies užmauna ratą – Ont ašėis ontmaun tekėni.
UŽUOMINA – mėnavuojėms
UŽPULTI – ontpoltė; ontgoltė
Užpuolė jį ir muša – Ontpoulė anou ė moš žemien.
Užpuls dideli šalčiai – Ontgols dėdelė šaltē.
UŽSIBŪTI - troktė
Jis kaime ilgai užsibuvo - Ons suoduo ėlgā troka.
UŽSIMINTI – mėnavuoti
UŽSIRIŠTI – apsėguobtė, ontsėrėštė
Užsirišti šilkinę skarelę – Apsėguobtė sėlkėnė koskelė.
UŽVYNIOTI – ontvītortė
VABALAS – vombuolė
VADINASI – tasgaties
Vadinasi, nieko neišeis – Tasgaties, nieks neėšēs.
VAIKAS – vāks
Vaikas verkia – Vāks kriuok.
Vaikų darželis – Vāku daržielis.
Kokie tėvai, tokie ir vaikai – Kuokėi tievā, tuokėi ė vākā.
VAIKELIS – vākalis
VAIKINAS – vaikis
VAIKIŠK/AS,-a – vākėšk/s,-a
Vaikiškas vežimėlis – Vākėškė ratālē.
VAIKŠČIOJIMAS – vākščiuojėms; vākščiuosėna
VAIKŠČIOTI – vākščiuotė
VAKAROP – ont vakara
VALANDA – adīna
Nuo 9 iki 12 valandos – Nu 9 lėg 12 adīnas.
VALANDIN/IS,-ė – adīnu-
Valandinis darbas – Adīnu darbs.
VALDYBA – valdība
VALDYMAS – valdīsėna
VALDYTI – valdītė
VALDŽIA – valdė
VALGYKLA – jiedīkla
Mokyklos vagykla – Muokīklas jiedīkla.
Pietauti valgykloje – Pėitautė jiedīkluo.
Einam į valgyklą! – Eikiau i jiedīkla!
Kur čia valgykla? – Kamė čė jiedīkla īr?
VALGIS – jiedis
Valgiai svečiams atrodė skanūs – Jiedē svetems ėšruodė skanė.
VALGYTI – jiestė
Jis nori valgyti – Ons nuor jiestė.
Užsinorėjau valgyti – Ėšalkau jiestė.
Vaikas prašo valgyti – Vāks jiestė praša.
Nevalgyk žalių bulvių – Nejiesk žaliu bolbiu!
Pagamina valgyti, išskalbia drabužius – Jiestė ėšverd, drabožius ėšplaun.
Valgo paskutinę duoną – Jied paskotėnioujė douna.
Kas tau valgyti pagamina? – Kas tau jiestė īr išverdous?
VALIA - valė
VALTININK/AS,-ė - laivėnink/s,-ė
VALTIS – laivielis
VANDENĖLIS – ondėnielis
VANDENYNAS – dėdjūris
VANDUO – ondou
VARNĖNAS – špuoks
VASARIS – vaseris
Vasario mėnuo – Vaserė mienou.
Vasario mėnesį – Vaserė mienesie.
VASAROJUS – varsts
VAŽIUOTI – brauktė; važioutė
Važiuosiu namo – Braukso nomėi.
VEIDRODIS – zelkorios
Pažiūrėti į veidrodį – Paveizietė i zelkoriu.
VEIKIMAS – darbousėnuos
VEIKLA – darboutė
VEIKTI – dėrbtė; darboutėis
Ką veiki? – Kon bedėrbi?
Ką veikiate – (vienam asmeniui) Kon tamsta bedėrbi? (keliems asmenims) Kon bedėrbat?
VĖL – apėntās; vielēk
Norėčiau vėl ten sugrįžti – Nuorietiau apėntās tėn pargrīžtė.
Ir vėl tą patį sapnavau – Ėr apėntās ton patė par sapna matiau.
Apėjo lauką ir vėl barškina į geležinę tvorą. – Apejė i rinkė plėklaukė ė vielēk i gelžėnė tuora barškėn.
VĖLAI – vielā
Pėr vėlai atėjai – Vielā beatejā.
VĖLGI – vielēk
VĖLYV/AS,-a – vielīb/s,-a
VĖLYVUMAS – vielīboms
VĖLAVIMAS – vielėnėms; vielinsėnuos
VĖLU – vielā
Jau per vėlu – Jau vielā bier.
Tada tikrai jau bus per vėlu – Tumet jau truopnē vielā bebūs.
VĖLUOTI – vielintė; vielintėis
VĖMIMAS – vīma
VEMTI – vemtė
Man norisi vemti – Mon kėlst vīma.
Pradėjo vemti – Pradiejė vemtė.
VERKSN/YS,-ė – kriuokalėn/is,-ė
VERPIMAS – verpėms; verpsėna
VERPTI – verptė
VERSTI:
1) verstė
2) (į kitą kalbą) pargoldītė
Versti į žemaičių kalbą – Pargoldītė i žemaitiu kalba.
VERT/AS,-a –
Daiktas tik tiek vertas, kad vienintelis egzempliorius – Dāks tėik bier atlikės, ka vėins egzempliuorios.
Ar aš tik tiek vertas? – Ar aš tėik beso atlikės?
VERTĖJ/AS,-a:
1) vertie/s,-jė
2) (į kitą kalbą) pargoldītuo/s,-jė
Dirbu anglų kalbos vertėju – Darboujous anglū kalbas pargoldītuojo.
VERTĖJAVIMAS – pargoldīsėna
VERTĖJAUTI – būtė pargoldītuojo; darboutėis pargoldītuojo
VERTIMAS:
1) vertėms
2) (į kitą kalbą) pargoldīms
Vertimų biuras – Pargoldīmu biurs.
Daryti vertimą iš lietuvių kalbos – Dėrbtė pargoldīma ėš lietoviu kalbas.
VĖTRA – audra
VEŽIMAS – ratā
VEŽIMĖLIS – ratālē
Paimti parduotuvėje vežimėlį – Paimtė krautovie ratālius.
Vaikiškas vežimėlis su trim ratukais – Vākėškė ratālē so trėm tekenelēs.
VIDUDIENIS – puokaitis
Vidudienį – Par puokaiti.
Karšta vidudienio saulė – Karšta puokaitė saulė.
VIEN/AS,-a:
1) vėin/s,-a
2)
VIEVERSIUKAS – cīrolātis
VIEVERSYS – cīrolis
VIJOKLIN/IS,-ė – vītuolėn/is,-ė
Vijokliniai augalai – Vītoulėnē augalā.
VIJOKLIS (augalas – Convolulus) – vītoulė
VILIOTI – milmintė
VILIOJIMAS – milminėms; milminsena
VILNIETI/S,-ė (Vilniaus miesto gyventojas) – vėlnėšk/is,-ė
VYNIOTI – vītortė
VYNIOTINIS (valgis) – vītortėnis
VYRESN/IS,-ė – augiesn/is,-ė
Jis už mane penkeriais metais vyresnis – Ons ož moni īr pėnkēs metās augiesnis.
VIRKDYTI – kriuokintė
Nevirkdyk vaiko – Nekriuokink vāka.
Per vestuves vis virkdydavo jaunają – Par veselė vėn liuob kriuokins jaunoujė.
VIRŠUS – veršos
Į viršų – I vėršo.
VIRVĖ – šniūrs
VIRVELĖ – apara
Virvelė maišeliui užrišti – Apara maišou ožrištė.
VIRVELIN/IS,-ė – aparėn/is,-ė
Virvelinė keramika – Aparėnė keramika.
VIRTUVĖ – vėrtovė, kōkne
Gartraukis virtuvėjė – Garvėlkis vėrtovie.
VISADA – vėsumet
Jis visada toks geras – Ons vėsumet tuoks gers īr.
Mes visada taip darydavome – Mes vėsumet tēp liuobam dėrbsam.
Jie pusryčiams visada virdavo košę – Anėi posrītē vėsumet liuob vėrs potras.
Jis ne visada sėdi gale – Ons ne vėsumet sied galė.
VISAI – sovėsam
VIS/AS,-a:
1) vės/os,-a
2) ciel/s,-a
Musyčių visas spiečius suksis aplink galvą – Moseliu ciels spėitlios soksės aplink galva.
VYŠNIA – vėišnė
Vyšnios žydi – Vėišnės žīd.
VYTURIUKAS – cīrolātis
VYTURIUOTI A (pvz., žaizdą) – vītortė
VYTURIUOTI B (čiviriuoti – apie vyturį) – cīroliuotė
VYTURYS – cīrolis
Parskrido vyturiai – Parliekė cīrolē.
VYZDYS – vīzdis
Akies vyzdys – Akėis vīzdis.
VOKIET/IS,-ė – vuokīt/s,-ė
Vokiečių kalba – Vuokītiu kalba.
VOKIŠKAI – vuokėškā
Kalbėti vokiškai – Rokoutėis vuokėškā.
VOKIŠK/AS,-a – vuokėšk/s,-a
VONIA – vana
Išismaudyti vonioje – Nosėplautė vanuo.
VOS – mažne
Vos gyvas ištrūko – Mažne gīvs baėštrūka.
ŽAGRĖ – žombis
ŽARIJA – pėrkšnis
Kepti žarijose – Keptė pėrkšnīsė.
Žarijose keptos bulvės – Pėrkšnīsė keptas bolbės.
Vaikščioti per žarijas – Vākščiuotė par pėrkšnis.
ŽĄSINAS – žōsėns
ŽĄSIS – žōsės
ŽĄSIUKAS – žōsielis
ŽEMAITĖTI – žemaitietė
ŽEMAITYBĖ – žemaitībė
ŽEMAITIŠKAI – žemaitėškā
Jis moka kalbėti žemaitiškai – Ons muok žemaitėškā rokoutėis.
ŽEMAITIŠK/AS,-a – žemaitėšk/s,-a
Žemaitiškas charakteris – Žemaitėšks būds.
ŽEMAITIŠKUMA – žemaitėškoms
ŽEMAIT/IS,-ė – žemait/is,-ė
Jis tikrai yra žemaitis – Ons truopnē žemaitis īr.
Žemaičių kalba – Žemaitiu kalba.
ŽEMĖ – žemė
Kaip danguje, taip ir žemėje – Kap dongou, tēp ėr ont žemė.
ŽEMINTI – žemintė
ŽEMINTIS – žemintėis
ŽEMIŠK/AS – žemės-; žemėšk/s,-a
ŽEMYN – žemien
ŽIBINTAS – žiobintovs
ŽIBURYS – žioboris
ŽINIA – žėnė
Duoti žinią – Doutė žėnė.
Televizijos (radijo) žinios – Televizėjės (radėjė) žėnės.
Kokios tavo žinios apie elektroniką – Kuokės tava žėnės aplė elektruonėka?
Žinių ekonomika – Žiniū ekonuomėka.
ŽINOMA – žėnuomās
ŽINOTI – žėnoutė
ŽIRKLĖS – cėpkas
ŽIŪRĖJIMAS – veiziejėms
ŽIŪRĖTI – veizietė
ŽIŪRONAI – veizuonā
ŽIŪROV/AS,-ė – veizietuo/s,-jė
Televizijos žiūrovai – Televizėjės veizietuojā.
Žiūrovų simpatija – Veizietuoju simpatėjė.
ŽLUGTI – gala gautė
ŽODYNAS – žuodīns
ŽODIS – žuodis
ŽŪTI – gala gautė
ŽVAIGŽDĖ – žvaizdė
Žvaigždės danguje – Žvaizdės dongou.
Žvaigždžių stebėjimas – Žvaizdveiza.
Scenos žvaigždė (prk.) – Scenuos žvaizdė.
ŽVAIGŽDĖT/AS,-a – žvaizdiet/s,-a
ŽVAIGŽDYNAS – žvaizdīns
This article uses material from the Wikipedia Žemaitėška article Vikipedėjė:Lietoviu-žemaitiu kalbū žuodīns, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Torėnīs pateikts so CC BY-SA 4.0 lėcencėjė, jēgo nie parašīta kėtāp. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Žemaitėška (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.