Paėiškuos gavėnē
Padėrbtė poslapi, katros vadėntos „Saka“ Dā veiziekat paėiškuos gavėnius.
Šaka (luotīnėškā: Ramus) ī medė aba krūma dalės, katra atsėšakuo nug stoubrė. Ont šakū būn augala lapā, kvietkā. Prėgolont nug augala rūšėis, augėma sālīgu... |
Sakā (kėtāp 'givsakee, derva) īr tiršta, klampė medega, katra varv ėš kāp katrūm augalū, daugomuo ėš spīglėniu mediu. Sakus leid pošis, eglės, slīvas,... |
(luotīnėškā: Alnus glutinosa, lietovėškā: Juodalksnis, šalėp Jorbarka da saka joudelksnis) īr beržėniu šeimuos medis. Ožaug lėgė 35 m. Žīda balondė miesnesie... |
אַבְרָהָם tar. Abraham),– Bėblėjės persuonažos, laikuoms žīdu pruobotiom. Kāp saka Bėblėjė, Abrauoms kėlės ėš Ūra ė gīvenės 2 tūkstontmetie pr. Kr., api 1800... |
Dūnėninkā aba pėitū žemaitē īr žemaitē, katrėi saka balsius ū, ī vėituo lietoviu dvėbalsiu uo, ie. Pavīzdžiou: dūna, pīns. Anėi gīven Varniū, Šėlalės,... |
Pas anū akīs švėisa īr koncentroujama tėnklānē. Bendrā jiemos kon daba saka retina aba tėnklānė, ton senas čiesās vadėna rietini, katra vagol rieti vėiksma... |
Gvajakėlie) īr Ekvadora puolitėks, 2007-2017 m. bova Ekvadora prezidėnts. Ons saka besontės dėdlis kovuotuous prīš JAV imperēlėzma, neoliberalėzma, stambojė... |
Donėninkā, klaipiedėškē aba vakarū žemaitē īr žemaitē, katrėi saka balsius o, ė vėituo lietoviu kalbuos dvėbasiu uo, ie, pavīzdžiou: dona, pėns. Anėi gīven... |
nuognē gerā lonkstas, tūdie ėš anūm dėrb kašėkus, rakondus. Aple kuoki miemi saka ka ont palinkosė karkla vėsas uožkas lėp. Kap katrėi karklā: Blindės (Salix... |
Alksnis (luotīnėškā: Alnus, ont Jorbarka posės da saka elksnis) ī lapouts medis, katros prėgol prī beržėniu (Betulaceae) šėimuos. Alksnē ī medē aba krūmā... |
Skrīlē (da sīkēs saka lazankas) ī tuokis jiedis ėš miltu. Anėi ī taisuomi ėš pluonā ėškuočiuotas tešluos (ėš kvėitėniu miltu ėr ondenė, sīkēs da ided kiaušiu)... |
Debesis, prī jūras da saka drankis ī veizėms ondėns aba leda dalaliu gniožts, esons uorė (Žemės atmuospėruo (tropospėruo)). Debesē palėik sosėkaupus ondėns... |
Dounėninkā aba šiaurės žemaitē īr žemaitē, katrėi saka dvėbalsius ou, ėi vėituo lietoviu kalbuos dvėgarsiu uo, ie, pavīzdiou: douna, pėins. Anėi gīven... |
žemaitiu kalbuo ėšstomtas vīrėškūju, pavīzdiou vėituo „tai yra“ žemaitē saka „tas īr“. Kalba tor pėnkės daiktavardiu ė tris būdvardė lėnksnioutės. Daiktavardė... |
Čiovašėjė (Čebuoksarā), Dagestans (Machačkala), Ėngošėjė (Magasos), Jakotėjė aba Saka (Jakotsks), Kabarda-Balkarėjė (Nalčėks), Kalmokėjė (Elėsta), Karačerkāju... |
mienėsė vards „rogpjūtis“, vuo palē siejė – „siejė“. Ka rogē žėimkentē ī, ta saka, ka tas ī „rogė mūka“. Rogiū augėnėms senuobie bova dėdlē švėnts dākts: siejont... |
Balonda, prī jūras da saka balondra, balondris (luotīnėškā: Chenopodium album) ī tuokis augals, pėktžuolė. Tas vėinmetis, 10−100 (sīkēs lėg 150) cm aukštoma... |
lietā smilkst, tūdie tink rūkītė ėš auliū bėtis. Aplė kuoki baisē sausa, sositraukosi dākta aba pikta, nūsososi žmuogu saka, ka tas kap kempė (pintės) ī.... |
viestė, tonkē (daugomuo vakarās, naktėm) stuoj rūks, ėškrint rasa (žmuonis saka, ka zoikē perenė kūrėn). Karštiausi uorā vasara būn Lietovuos pėitūs, rītūs... |
Baltalksnis (luotīnėškā: Alnus incana, šalėp Jorbarka da saka baltelksnis) ī vėina ėš dvījū alksniu (Alnus) mediu rūšiū, katros aug Lietovuo. Aug opiu... |