Cyprus

Sayporusu(賽普勒斯共和國; Kirisiya a sowal:Κυπριακή Δημοκρατία; Roma a tilid:Kypriakí Dimokratía; Torki a sowal:Kıbrıs Cumhuriyeti.簡稱賽普勒斯:Κύπρος;Kıbrıs).

Cyprus(賽普勒斯)

Takaray sowal(概要)

Cyprus 
Flag of Cyprus

O itiraay i kahiceraan no Yoropa ato Aciya, i sakawaliay no Sifo’an-Riyar a kanatal,[1] o kakahad no sera ira ko 9,251 km².

O kakafana’an to kaira no tamdaw a maro’ itini i,miso’edac to 10,000 ko mihecaan,o nalacolan no itiyaay ho i,ira ko Ciyawrutiya(喬伊魯科蒂亞Choirokoitia), ono Fa’elohay-Fakelohan mihecan, tahanini materekay ho noyanan to a kasafaco no loma’.

O kaitiraan no Sayporusu itiraay i saicomod nani Sifo’ay-Riyar tayra i Sa’etipan-Aciya, orasaka, nani to’asan ho a miheca makowan no Sitay(西臺; Ikiris a sowal:Hittite),Yasu(亞述;Yalamo sowal:ܐܬܘܪ‎),Aykipto(埃及阿拉伯共和國;Arapiya a sowal:جمهوريّة مصرالعربيّة‎),Posi(波斯;Fars),Arapiya-Halifa Hontian kitakit(正統哈里發;Arapiya a sowal:الخلفاء الراشدون‎,al-Khilāfah ar-Rāšidah),Umayie-Hontian kitakit(倭瑪亞王朝;Arapiya s sowal:أمويون‎), Winis-Kapolongan Kitakit(威尼斯共和國; Winis a sowal:Repùblica de Venèsia; Italiya a sowal: Repubblica di Venezia; Latin a

Cyprus 
EU-Cyprus

: La Serenissima) ato Awsman-Hontian kitakit, hatini to ko ka’adihay no mi’ecoay ato mikowanay to Winis. I 1878 miheca makowan no Ikiris tahira i 1959 miheca ta misiiked nani Ikiris, malamikapotay no Tata’angay-Ikiris-Lekatep.(大英國協;Ikiris a sowal:Commonwealth of Nations).

Yo malaheci to ko pisiiked no Saypuruso, o sakakaay a tamdaw nona kitakit o Kirisiya-Finacadan ato Torki-Finacadan, cilacila malari’ing, tahira i 1974 miheca malingato ko tata’angay a fodfod.1983 miheca yo maro’ay i saka’amisan nona kanatal a teloc no Torki a Saypuruso a tamdaw, ira ko pipadama no Torki-Sifo a lekal sa to mipatireng to “Saypuruso-Torki Kapolongan Kitakit”(北賽普勒斯土耳其共和國; Torki a sowal:Kuzey Kıbrıs Türk Cumhuriyeti,縮寫為KKTC)nikawrira, o Torki aca a kitakit ko mihayay tona milekalay a misiiked a kitakit, orasaka, o Tatapangan Salongoc no Saypuruso ono polong a tamdaw no Saypuruso.roma sato, o so’elinay nikowanan no Kirisiya deng itiraay aca isakatimalan nona kanatal, o kakahad i,mahaop ko 63% no polong a sera nona kanatal.

Oniyah a pihai to tireng o Yoropa kako ya sananay,[2] orasaka, i 2004 miheca saka 5 folad saka 1 romi’ad mikapot i Yoropa Lekatep(歐洲聯盟/European Union, EU), malacefang no nona Lekatep.

O kakahad no sera 9,251 km².

Ngangan no kanatal(國名)

O ngangan i,no Kirisiya a tilid:「Κυπριακή Δημοκρατία」;(SanoLatin:「Kypriakí Demokratía」),簡稱「Κύπρος」; Torki a sowal:「Kıbrıs Cumhuriyeti」,簡稱「Kıbrıs」: no Conghuwaminkaku:「賽普勒斯」; ono Congko:「塞浦路斯」。Pakaynien i sici a mitahidang matatapal ato “Ka’amisay Saypuruso” o “ Katimolay Saypuruso”hananay a mitahidang, nikawrira, caay ka pihay ko Torki-Sifo to mitayhyo to polong a Saypuruso a Sakowan, deng o “no Kirisiya-Finacadan a Sakowan no Katimolay Saypuruso” hananay.

Cyprus 
makalitosaay a Saypuruso

Rikisi(歷史)

I’ayaw no 8000 miheca iraay to ko niyaro’ itini. I’ayaw no 16 sici maforaw a tayni ko Kirisiya a tamdaw. Ikato’asan ho, halo Asu-Hontian Kitakit o Kiti-Kanatal(Kittim) hananay a mitahidang no Yota a tamdaw ko Saypuruso-Kanatal. ’Ayaw no 709~525 miheca matatootoor ko Asu,Aykipto ato Posi a tamdaw mi’eco tona kanatal.

’Ayaw 58 mihecaaan, satapang ko Roma-Hontian Kitakit patireng to Saypuruso-Sakowan itini, 400 ko mihecaan ko pikowan. I 395 miheca, malamikotoday no Paycantin-Hontian kona kanatal.i 1489 miheca mapateko no Winisu-Kapolong kitakit.i 1571 miheca ma’eco no Awsman-Hontian kitakit, i1573 miheca malaheci ko pipecih malasera no Awsman-Hontian kitakit.

I 1960 miheca saka 8 folad saka5 romi’ad milekal to pisiiked, patireng to Saypuruso-Kapolongan kitakit. Mapatireng ko Matatekoay-Sifo no Kirisiya tamdaw ato Torki-tamdaw a sifo, tahira i 1963 miheca ira ko tata’angay a fodfod pakayni to pisanga’ to Tatapangan-Rikec.

1974 miheca o sofitay no Kirisiya mifelih to sifo no Saypuruso, orasaka, miocoor ko sifo no Torki to sofitay tayra i Saypuruso, oninian ko pilekal no Torki a tomdaw mipatireng to “ Saypuruso-Finacadan Kitakit “.tahira to i 1983 miheca miliyaw heca a milekal ko Torki to pipatireng to “Sak’amisay-SaypurusoTorki Kapolongan Kitakit ”,nikawrira, caay ka pihay ko hekal a kitakit.

I 2004 miheca saka 5 folad saka1 romi’ad oya niaro’an no Kirisiya a tamdaw a etal midemak to Kapolongan-Pitopa a mikapot i Yoropa-Lekatep, malacefang no Yoropa-Lekatep.

Cyprus 
o misakyosantoay malacongton(Demetris Christofias in February 2011)

Sieci(政治)

Ona kanatal i,makalitosaay o saka’amisan o Saypuruso ono Kirisiya tamdaw a Sakowan, o Sasypuruso-kapolongan kitakit(Kirisiya a sowal: Κυπριακή Δημοκρατία), anoca o Satimolan-Saypuruso hananay a mitahidang, mihayian no kalokitakit, o mikapotay i Linhoko ato Yoropa-Lekatep.

O saka’amisay i,o Ka’amisay-Saypuruso hananay, o sakowan no Torki tamadaw, o Ka’amisay-Saypuruso Torki Kapolongan Kitakit(Torki a sowal:Kuzey Kıbrıs Türk Cumhuriyeti), dengan o Torki a kitakit ko mihayiay, i 1990~1995 mihecaan oya paiteked sanany a misiiked a Nasicifan-Niyah Pikowan a kapolongan kitakit(納希契凡自治共和國; Yasaypaylan a sowal:Naxçıvan Muxtar Respublikası;Yaminiya a sowal: Նախիջեվան;Rosiya a sowal:Нахичеванская Автономная Республика)ko mihayiyay.nikawrira, cowa ka pihayi ko Tatapangan a kitakit o Yasaypayciyang tona pihayi. Anini o Torki Sifo ko milaheciay a mikowan tona ka’amisay a pecih.

I 2004 miheca saka4 folad saka 24 romi’ad ira ko pitomadaw no Tapang no Linheko ci Annan to pidemak to Kapolongan-Pitopa to sakalacecayaw no Saypuruso, talacowa mihayi ko Torki tamdaw to pihalaka no Linheko, nikawrira, ono katimolay a Kirisiya a tamdaw ko ‘alomanay, orasaka, mapalahedaw koya demak to sakalacecayaw.

I 2004miheca saka 5 folad saka 1 romi’ad, ronok sato ko nikowanan no Kirisiya a pecih mikapot i Yoropa-Lekatep.

I 2008 miheca pakaala to singkiw ci Cimitolis-Helistofiyas(季米特里斯·赫里斯托菲亞斯;Kirisiya a sowal:Δημήτρης Χριστόφιας)malacongton,o sa’ayaway o misakyosantoay a Comahaday-Matayalay Lekatep no Sieci, oninian i o tadakakafahekaan, nawhani, o sa’ayaway malacongton ko misakyosantoay itini i Yoropa a kitakit.

Ponka ato pitooran (文化與宗教)

Cyprus 
misatrotrokay-lisin(Carnival in Limassol 2014 (12887788193))

O maro’ay i sasifo’an ato sakatimolan o mitooray to Saka'etipay-So’elinay Kyokai mahaop ko 78%, o ka’amisay o mitooray to Islam a Torki-Tmdaw, mahaop ko 18%. I kacanglahan ira ko Limaso-Misatrotrok-Lisin(利馬索狂歡節).

Tamdaw(人口)

I 2003 miheca a sa’osi matafesiway to ko 80 ’ofad ko tamdaw, o Kirisiya a tamdaw mahaop ko 85.2%, ono Torki a Saypuruso dengan 11.6% ko tamdaw. Nani 2000 miheca misa’aloman a mipacomod to romaay a kitakit a matayalay nai Filipin,Tayko, Slilanka tayni a matayal. Itira to i 2011 miheca ira ko 838,897 ko tamdaw(caka lapot ko Ka’amisay Saypuruso),[3] i 2013 mihecaan a sa’osi to polong nona kanatal latek ira to ko 1,141,166 ko tamdaw.[4]

Pacefaday a Tilid(註腳)

[1] Countries of the World. Encyclopædia Britannica. [2020-09-15]. (原始內容存檔於2019-08-20).

[2] The World Factbook. CIA. [2021-01-28]. (原始內容存檔於2021-04-08).

[3] Statistical Service - Population and Social Conditions - Population Census - Announcements - Preliminary Results of the Census of Population, 2011. Cystat.gov.cy. 2011-12-29 [2012-01-29] (希臘語).[永久失效連結]

[4] United Nations, Department of Economic and Social Affairs, Population Division. World Population Prospects: The 2012 Revision, Highlights and Advance Tables (ESA/P/WP.220) (PDF). New York: 52. 2013 [2015-07-31]. (原始內容 (PDF)存檔於2015-05-01)

Mikafitay i papotak(外部連結)

Tags:

Cyprus (賽普勒斯)Cyprus Takaray sowal(概要)Cyprus Ngangan no kanatal(國名)Cyprus Rikisi(歷史)Cyprus Sieci(政治)Cyprus Ponka ato pitooran (文化與宗教)Cyprus Tamdaw(人口)Cyprus Pacefaday a Tilid(註腳)Cyprus

🔥 Trending searches on Wiki Pangcah:

Fata'anSatiliMartin Luther KingChinaMaliMarcelo Rebelo de SousaSlovakiaUkraineGeorge WashingtonEgyptKolongMinowadSri lankaKincacMswati IIIRussiaDidier BurkhalterConbodiaPakurungBelarusDenmarkTurkmenistanSawalakay a lakawTufuga EfiIsraelTatayi'anNamibiaSinafelSowal no dipongHaji Hassanal Bolkiah Mu'izzaddin WaddaulahBelizeKorismasCikuAmilikaXi JinpingTamako^TuvaluBidhya Devi BhandariNicaraguaKamironO Demo no yin-cu-mingCubaPolomenPitilidanKakawitMatangKacomoliSowal no IndoYemenCaracarHans-Adam IIAdiyamFakongVenezuelaMoldovaLaosTomislav NikolićDonald John TrumpCay Ing-wen'aolMauritania🡆 More