Filosofija

Vikisritis: Filosofija

Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas.

Ilgą laiką filosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.

Filosofijos problematika apima tokius klausimus, kaip kas yra būtis ir tiesa (metafizika ir logika), gėris ir moralumas (etika), žinojimas bei grožis (estetika):

• Pažinimo teorija (gnoseologija arba epistemologija): kas yra žinojimas? ką galima pažinti?
• Metafizika: kas yra tikrovė? kas yra būtis? Ar egzistuoja daiktai nepriklausomai nuo mūsų pažinimo? Tradiciškai jos šakos yra kosmologija ir ontologija.
• Etika (moralės filosofija): kaip reikėtų elgtis? Ką turiu daryti (I. Kantas)? Kas yra gėris? Kas yra geras gyvenimas? Pagrindinės etikos šakos yra metaetika, normatyvinė etika ir taikomoji etika. Metaetika tiria etinės minties prigimtį, skirtumus tarp įvairių etinių sistemų, ieško atsakymo į klausimą ar egzistuoja absoliučios etinės tiesos ir kaip pažinti tokias tiesas.
• Politinė filosofija yra vyriausybės ir jos santykių su individais ir bendruomenėmis valstybės viduje tyrimas. Politinė filosofija apima klausimus, susijusius su teisingumu, gėriu, teise, nuosavybe, piliečių teisėmis ir pareigomis.
• Logika: kaip reikėtų taisyklingai mąstyti? Kilusi iš Antikinės Graikijos. Nuo XIX a. pabaigos logika skilo į dvi plačias dalis: matematinę logiką (formaliąją simbolinę logiką) ir tai, kas dabar vadinama filosofine logika.
• Kalbos filosofija tiria kalbos prigimtį, kilmę ir naudojimą.
• Religijos filosofija domisi klausimais, susijusiais su religija.
• Estetika: kas yra grožis? kas yra menas?

Šalia šių pagrindinių šakų egzistuoja nemažai sritinių disciplinų, pvz., mokslo filosofija, matematikos filosofija, logikos filosofija, teisės filosofija, istorijos filosofija, kultūros filosofija, medijų filosofija, meno filosofija. Be to, kai kurie mokslai pagal savo tyrimo objektą priartėja prie istoriškai filosofijai priskirtų tyrimo objektų, pvz., psichologija, antropologija.

Vakarų filosofija

Pagrindinis straipsnis – Vakarų filosofija.

Vakarų filosofijos ištakos — Antikos graikų filosofija, kurios žymiausi atstovai buvo VII a. pr. m. e.–VI a. pr. m. e. gyvenę ikisokratiniai filosofai Talis ir Pitagoras). Vakarietiškoji filosofija pagal laikotarpius skiriama į senovės, viduramžių ir moderniąją (nuo XVII a.)

Į Lietuvą Vakarų filosofija atėjo per krikštą. Manoma, kad XIV a. pirmieji su filosofija susipažinti galėjo Vidurio ir Vakarų Europos universitetuose studijuojantys Lietuvos didikų ir bajorų jaunuoliai. Pirmą mokyklą su filosofijos ir teologijos studijomis Vilniuje 1507 m. įkūrė dominikonai, nors tikėtina, kad ją lankė tik būsimieji dominikonų vienuoliai, aiškinta tik vėlyvoji vidurinių amžių filosofija. Įvairiapusiškesnė filosofija, neapsiribojant vien dvasininkų luomu, ėmė plisti kartu su Renesanso ir humanizmo idėjomis. Vienas žymiausių humanistinių idėjų skleidėjų - Mikalojus Daukša. Profesionaliosios filosofijos raštiją kūrė reformatams priklausančių mokyklų filosofijos dėstytojai. Abraomą Kulvietį, kuris buvo vienas pirmųjų išsamiai su Antikos literatūra susipažinusių lietuvių, galima laikyti vienu pirmųjų LDK filosofu. Vis dėlto profesionalioji filosofija Lietuvoje atsirado scholastikos pavidalu. 1571 m. jėzuitų iniciatyva įsteigtas Filosofijos skyrius Vilniaus, vėliau Kražių, Kauno, Naugarduko ir kai kuriose kitose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kolegijose, o didžiausią postūmį filosofijos idėjų sklaidai Lietuvoje suteikė Vilniaus universiteto atidarymas 1579 m.

Artimųjų Rytų filosofija

Artimųjų Rytų filosofiją galima skirstyti į ikiislamiškąją ir islamiškąją. Asiriologų teigimu, filosofijos ištakos Artimųjų Rytų regione siekia 2500 m. pr. m. e. Ankstyviausiu senovės Egipto filosofu laikomas Ptahhotepas.

Rytietiškoji filosofija

Rytietiškoji filosofija glaudžiai susijusi su religiniais įsitikinimais ėmė rastis Indijoje (XV a. pr. m. e.–X a. pr. m. e.), Kinijoje (XII a. pr. m. e.) bei Japonijoje (XII a. pr. m. e.).

Indijos filosofijos (skr. darśana) tradicijoms būdingos savitos sąvokos ir idėjos, kurios skirtingų tradicijų yra skirtingai apibrėžiamos ir jų priimamos arba atmetamos. Tai apima tokias sąvokas kaip dhárma, karma, pramāṇa, duḥkha, saṃsāra ir mokṣa. Indijos subkontinente taip pat užgimė budistinė filosofija. Pirmasis lietuvių filosofas, kurio idėjoms ryškų įspaudą paliko rytietiškoji (induizmo filosofinė mokykla vedanta) buvo Vydūnas.

Afrikos ir Senoji Amerikos filosofija

Filosofija egzistavo ir Afrikos ir Amerikos žemynuose iki jų kolonizacijos. Vienas ankstyviausių Afrikos filosofijos atstovų - etiopų filosofas Zera Jakobas. Amerikoje filosofija kaip mokslas buvo vystoma actekų.

Vikicitatos

Wiki Lietuvių 

Puslapis Vikicitatose –

Filosofija

• Filosofija.info
• Naujienos Lietuvos filosofinėje padangėje
• Filosofija: Apie tai kas svarbu – Aplinkkeliai
• Šiuolaikiniai filosofai, publikuojantys Internete savo tekstus